Norint diagnozuoti autizmą, reikia atlikti daugybę tyrimų ir įvertinimų. Visgi mokslininkai skelbia, jog yra dar vienas paprastas būdas – tereikia įdėmiau žiūrėti į optinę iliuziją, kurioje sukasi balti ir juodi taškeliai. Ar šis metodas tikrai veiksmingas ir ką jis pasako apie žmogaus būklę?
Moksliniame straipsnyje, kuris buvo publikuotas žurnale „eLife“, teigiama, kad pacientų akių vyzdžių dydis, kai jie žiūrį į judantį paveiksliuką, gali padėti nustatyti didesnę autizmo riziką.
Nors vien tokiu diagnozavimo metodu daryti pagrįstas išvadas apie autizmą sudėtinga, tačiau naujas būdas gali padėti atpažinti autizmo spektro sindromo ASD (angl. Autism Spectrum Disorders) simptomus.
Kalifornijos startuolis pasiūlė labai veiksmingą apsaugą nuo įkyrios televizijos reklamos. Specialūs akiniai yra panašūs į akinius nuo saulės tik jie pagaminti taip, kad nepraleistų ekranų skleidžiamos šviesos.
„Duomenų vartojimas toliau auga ir tai yra vienas iš telekomunikacijų bendrovių augimo variklių, tačiau jis lėtės“, – antradienį teigė „Bitės“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys, kuris pristatė Lietuvos gyventojų išmanumo tyrimą. Jo teigimu, lietuviai išmanumu jau lenkia Vakarų Europos šalių gyventojus, tačiau nuo Skandinavijos šalių vartotojų dar atsilieka. 
Automatiniai kraujospūdžio matuokliai, pulsoksimetrai, elektroniniai termometrai, cukraus kiekio kraujyje matuokliai, skausmui malšinti skirti elektrostimuliatoriai ar kraujotaką pagerinantys masažuokliai – jokia egzotika. Dauguma Lietuvos senjorų visiškai susidraugavo su dauguma šių prietaisų, Vis dėlto ekspertė perspėja, kad kai kuriais atvejais šie senjorų draugai gali virsti priešais. 
Kiekviena įmonė turi kur nors saugoti daugybę įvairiausių sistemų ir jose esančių svarbių duomenų: tai interneto svetainės su daugybe informacijos, el. pašto sistema su visomis darbuotojų pašto dėžutėmis ir jose saugomais laiškais, apskaitos ir kitokios 
Europos Sąjungos (ES) politikai balsavo už naują direktyvą, kuri turės apsaugoti autorių teises skaitmeniniame amžiuje ir įpareigos tokias turinio platformas, kaip „Youtube“, „Google“ ar „Facebook“, ginti autorių teises ir atlyginti autoriams už jų darbų panaudojimą. Nors ši direktyva socialiniuose tinkluose buvo greitai pavadinta „Meme Ban“ (uždraudžiančia „memus“), tačiau specialistai sako, kad tokio draudimo tikrai nebus, o svarbiausia tai, kaip atskiros ES narės sugebės integruoti direktyvą į nacionalinius teisės aktus. 
Balandžio 1-ąją technologijų milžinė „Apple“ mini gimtadienį. Neretai sėkmingiausia istorijoje vadinama kompanija yra populiari visame pasaulyje, tačiau kai kurie faktai apie ją – mažai žinomi.
Atrasti gerus vadovus šiuolaikinėje darbo rinkoje yra sudėtingas darbas, tad nenuostabu, kad jis paliekamas savo sferos profesionalams. Lygiai taip pat vadovų atrankos įmonės dirba ir su personalo atranka. Ne veltui sakoma, kad geras vadovas be puikios komandos – niekas. Taigi, kiekvienas verslas turi stengtis dėl savo komandos, o ne dėl pelno. Paprasčiausiai gera komanda padės pasiekti užsibrėžtus tikslus ir dar daugiau. 
Ne kiekvienas gali sau leisti tokią prabangą kaip kelionė į kitą šalį lėktuvu.
Tai, kad naujosios technologijos keičia mūsų gyvenimus, reikia priimti kaip realybę. Gyvenimas tapo kur kas intensyvesnis ir greitesnis. „Kartais verta mobilųjį telefoną išjungti ar paslėpti po stalu ir išeiti pažiūrėti, ar miške jau žydi žibutės, ar dar ne“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sakė VU psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys.
Modernėjančios finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, duomenų apsaugos iššūkiai, biotechnologijos keičia tai, kaip mes suprantame technologijas, o dėl to ne visuomet spėjama priimti optimalias jų vystymąsi reguliuojančias taisykles, užtikrinti etinių standartų laikymąsi. Vilniaus universiteto organizuotoje tarpdisciplinėje konferencijoje „Future of Tech“ ekspertai aptarė naujausius pasikeitimus ir technologijų sąveiką su teisiniu reguliavimu, etiniais standartais. 
Laisvalaikį leisti sporto klubuose ir įvairiose treniruotėse žmonėms įprasta, bet fitneso užsiėmimas šunims – retas ir negirdėtas reiškinys, tačiau jis vis labiau populiarėja. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ šunų fitneso treneris Robertas Andriuška sako, kad tokie užsiėmimai praverčia ne tik dideliems, antsvorio turintiems keturkojams, bet ir mažiesiems, nes šie įprastai juda mažiau. 
Fiziologiškai vyrai labiau pasiilsi namuose, o moterys – kažkur išvažiavusios, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako laiko planavimo ekspertė, lektorė, pokyčių konferencijos „Išdrįsk pradėti“ pranešėja Milda Sabienė. Pasak jos, bent kartą per metus kiekvienam būtina susiplanuoti ilgas atostogas, jų metu visus darbus palikti nuošalyje, o turintiems vaikų geriau poilsiauti vieniems, nes vaikų priežiūra – taip pat darbas. 
Jei šiais laikais kas lieptų Sizifui ridenti į kalną akmenį, akmuo neabejotinai būtų iš šiukšlių. Kalnas taip pat. Greičiausiai net pats Sizifas. Atliekų, o ypač plastiko klausimas opus jau kurį laiką ir atrodo, kad pagaliau susilaukia pelnyto dėmesio tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Vis sunkiau nepastebėti į ausų krapštuką įsikibusio jūros arkliuko ar plastiko prisirijusio ir dėl to badu pastipusio paukščio nuotraukų. Vis garsiau rėkia sąžinės balsas: geruoju tai nesibaigs. Vis daugiau žmonių tą balsą girdi ir stengiasi gyventi sąmoningai mažindami savo atliekų kiekį („zero-waste“). Tik bėda, kad aplinkosaugos problemos yra kompleksinės, todėl vienas žmogus šio akmens tikrai niekur neužridens. Be to, šių problemų sprendimai nėra finansiškai palankūs daugeliui pramonės šakų ir prieštarauja ilgai vyravusioms madoms bei įpročiams, tad pokyčiai galimi tik pareikalavus didelei masei žmonių. Situacija paradoksali – vienas nieko nepakeisi, tačiau vis tiek turi eiti sunkesniu keliu ir stengtis sumažinti savų atliekų kiekį, nes tik susidarius pakankamai dideliam taip besielgiančių žmonių būriui bus imta spręsti problemas platesniu mastu. Prieš metus susidomėjusi atliekų kultūra ir ypač plastiko tarša, savo kailiu išbandžiau ne vieną būdą sumažinti po savęs paliekamų šiukšlių kiekį. Pateikiu sąrašą įvairių patarimų, kaip galima prisidėti prie trokštamų ir būtinų pokyčių. 
Islandija daugeliui atrodo kaip pasakiška šalis, kurią galima matyti tik nuotraukose. Tikrai ne. Šiuo metu pasiekti Islandiją yra labai paprasta. Tiesa, ne tik atostogoms, kurios yra gana brangios, tačiau darbui, tad jeigu ieškote nuotykių ir norite geriau pažinti ledo šalį – tokiu atveju siūlome keliauti į Islandiją. Kadangi ne viena įmonė 
Japonijoje dirbančių mokslininkų grupė sėkmingai išprovokavo 28 tūkst. metų senumo mamuto ląstelių dalių, perkeltų į pelės ląsteles, veiklą, bet vis dėlto mažai tikėtina, kad netrukus tarp mūsų vaikščios šie kailiniuoti milžinai.
Parduotuvių įranga
Jau daugelį metų Kalifornija tikisi „Didžiojo“ – 6,7 balų pagal Richterio skalę (ar net dar galingesnio) žemės drebėjimo, kuris, tikimasi, sukels pavojingus smūginius raibulius per visą valstiją. Būgštaujama, kad tai nutiks per artimiausią šimtmetį.
Pasak tyrimo, neseniai paskelbto žurnale „Plos One“, didžiąją akmens amžiaus dalį Centrinėje Europoje vienu metu gyveno ne daugiau nei 1500 žmonių. Palyginimui – tiek žmonių gyvena Kudirkos Naumiestyje, Skaudvilėje ar Ramygaloje. Arba – tiek žmonių gali atostogauti vidutinio dydžio kruiziniame laive.
Virinimas - tai dviejų metalinių detalių sujungimas. Tam reikia įrangos, įgūdžių, o ir metalai turi būti suderinami. Tačiau dabar Heriot-Watt universiteto Edinburge mokslininkai surado būdą kaip privirinti stiklą prie metalo. Bet kam šią technologiją bus galima panaudoti?
Lietuvių žinios apie finansus yra žemame lygyje. Mažiausiai apie finansinį raštingumą žino jaunimas. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonių finansinės žinios vidutinės, tačiau jie mažiausiai petenkinti savo finansine padėtimi, rodo Lietuvos bankų asociacijos sudarytas finansinio raštingumo indeksas
Alainas de Bottonas ir Johnas Armstrongas pirmuosiuose knygos „Menas kaip terapija“ (2013) puslapiuose prisipažįsta, kad daugelis apsilankymų puikiai vertinamuose meno muziejuose nepalieka jokio įspūdžio – tarsi būtume kažko galiausiai nepatyrę. Juknuolatos kartojama, kad menas turi „pakeisti“, tačiau pokytis galiausiai neateina. Autorių teigimu, nepatiriame meno taip, kaip tikimės, dėl daugelio priežasčių, tačiau pati svarbiausia – tiesiog nežinome sąvokos „menas keičia“ turinio. To išsvajoto ir romantizuoto potyrio prasmė mums lieka nepažini todėl, kad ši sąvoka – tuščia. Ją reikia užpildyti turiniu. Vienintelis būdas tai padaryti – išsiaiškinti pagrindines meno funkcijas ir konkrečius būdus, kaip jis veikia žmogų psichologiškai. Supažindinami su kiekviena meno funkcija taip pat pateikiame kelias trumpas ištaras iš knygos „Menas kaip terapija“.
Rusijos povandeninis laivas turėjo mažai galimybių aptikti tylesnį „Los Angeles“ klasės povandeninį laivą. Povandeniniams laivams aptikti skirti įtvirtinti jutikliai tokiomis aplinkybėmis gali būti veiksmingi tik tada, kai nuotolis yra nuo trijų iki penkių kilometrų – tai buvo per trumpas atstumas, kad jie galėtų pasiekti JAV laivo vietą. Sekliuose vandenyse sudėtinga valdyti paskui save velkamų sonarų masyvus, skirtus sonarų veikimo zonos praplėtimui, tad incidento metu ši priemonė nebuvo naudojama, rašo nationalinterest.org.
Atvykę į oro uostą registruojame bagažą, atliekame saugumo patikros procedūras ir patogiai įsitaisę lėktuvo kėdėje imame mėgautis kelione. Tuo metu procesas, kad lėktuvas laiku ir saugiai atsirastų jūsų galutiniame kelionės taške, dar tik prasideda. Keleiviui dažnai nematomas, bet svarbias funkcijas atliekanti valstybės įmonė „Oro navigacija“ atskleidžia, kad vienas svarbiausių sėkmingo skrydžio garantų – tai darnus pilotų, skrydžių vadovų darbas ir tiksliai, tarsi šveicariškas laikrodis veikianti įranga.
Nors Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai neskelbia tikslių skaičių, parodančių išmaniųjų telefonų išankstinių užsakymų apimtis, tačiau iš jų skelbiamos informacijos galima susidaryti įspūdį, kad lietuviai turtėja: brangių, apie tūkstantį eurų kainuojančių telefonų norinčių klientų kiekis didėja, be to, žmonės vis dažniau linkę rinktis įrenginius su didesniu atminties kiekiu.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pasikeitė labai daug. Kita vertus, kariniai laivai vis dar statomi iš plieno. Tai kodėl Antrojo pasaulinio karo laivų deniai buvo dengiami lentomis, o šiandien to jau nebereikia?
Tikrai ne visi supranta, kas yra 5G, kam jis skirtas, kuo jis geresnis už jau išplėtotą 4G? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo konferencijos „Technology Day 2019“ dalyviai. 
Šio amžiaus pradžioje du Princetono universiteto fizikai pasiūlė kosmologinį modelį, kuriame Didysis sprogimas nėra unikalus įvykis, o erdvėlaikis egzistavo jau gerokai iki Visatos gimimo.
Sniegas už lango dar nereiškia, kad per kelias šiltesnes dienas jūsų augintiniui neįsiurbė erkė – vos tik oro temperatūra pasiekia penkis laipsnius šilumos, reikėtų pasirūpinti gyvūno apsauga, portalui LRT.lt sako veterinarijos gydytoja Akvilė Kučaitė. Kai kurie šeimininkai jau pastebėjo, kad jų augintiniai iš pasivaikščiojimo grįžo su įsisiurbusia erke, tad gydytoja pataria, kokias priemones pasirinkti, kad išsaugotumėte gyvūno sveikatą bei pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius klastingosios erkių sukeliamos ligos bebeziozės simptomus.
