Penktadienį daugelyje šalies miestų prasidės tradicinė akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“.

Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip prognozuoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.

Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas.

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų, nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikina, kad galutiniai atleidžiamų darbuotojų bei išmokų skaičiai turėtų paaiškėti kitos savaitės pabaigoje.

Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) paskelbė Šiaurės ir Baltijos regiono (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) elektros tinklų sutrikimų ataskaitą už 2016 metus. 

Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetuose šiemet išlieka parama mažiesiems ūkiams, verslams, gyvulininkystei. Viena iš naujovių ta, kad investicijos į žemės ūkio valdas bus labiau orientuotos į pastatų statybą.

Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetuose šiemet išlieka parama mažiesiems ūkiams, verslams, gyvulininkystei. Viena iš naujovių ta, kad investicijos į žemės ūkio valdas bus labiau orientuotos į pastatų statybą.

Pagal komunalinių atliekų šalinimo ir perdirbimo rodiklius Lietuva yra tarp pirmaujančiųjų Europos Sąjungoje.

Šalies bitininkai vėl gali teikti paraiškas gauti valstybės paramą. Žemės ūkio ministerijai patikslinus  Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2017–2019 metų programos priemonių įgyvendinimo taisykles,  paraiškų pagal programos priemones pateikimo terminas numatytas nuo 2018 m. sausio 2 d. iki vasario 5 d.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo vykdyti nuolatinę laisvėje gyvenančių stumbrų stebėseną Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Stumbrų stebėseną pradėta vykdyti 2017 m. lapkričio mėnesį, tad www.vstt.lt tinklalapyje bus reguliariai publikuojami surinkti ir apibendrinti stumbrų stebėsenos duomenys.

Parengiau ir Seimui pateikiau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų projektą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme ir kituose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, kas reiškia, kad apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių oro, degalų ir tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių) atliekų sutvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl šių atliekų tvarkymo nepakankamos, siekiant užtikrinti aukštą atliekų rūšiavimo, surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo (perdirbimo) lygį.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, praeitą savaitę, dalyvavo įžuvinant Mažeikių rajono, Svirkančių tvenkinį. Vandens telkinio nuomininkas Algirdas Vaitkevičius vykdydamas žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą, į nuomojamą tvenkinį paleido 150 paaugintų šiųmečių karosų ir 25 lydekaites. Žuvis užaugino UAB „Bartžuvė“.

Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas.

Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.

Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pristatytas ir aptartas Europos Komisijos komunikatas „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, duodantis startą konkretesnėms diskusijoms dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities. Lietuva palaiko modernesnės ir paprastesnės BŽŪP viziją, nors ir nėra radikalių pokyčių šalininkė.

Šiandien Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macrone‘as, pažymėdamas antrąsias Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metines, sukvietė apie 100 šalių vadovus, 800 finansinių institucijų, pramonės, savivaldos ir kitų organizacijų atstovus į Vienos planetos aukšto lygmens susitikimą. Jame mūsų šaliai atstovauja aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujama Lietuvos delegacija.

„Malonu, kad po kelerių metų susirašinėjimo su Aplinkos ministerija dėl padangų atliekų, kaupiamų savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tvarkymo artėja link konkretaus sprendimo. Kol kas šių atliekų sutvarkymą finansuoja nežinia kas ir nežinia kaip, nes jokiame įstatyme tai nebuvo numatyta. Rengiama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, tikiuosi, išspręs įsisenėjusią problemą“, – sako Padangų importuotojų organizacijos (PIO) vadovė Danguolė Butkienė.

Gruodžio 7 d. buvo ypatinga diena – į laisvus upės vandenis – gimtus namus, išleisti garbingai  žuvivaisai tarnavę margieji upėtakiai. Penkiasdešimt  po 2,5-4 kg sveriančių, 9-10 metų amžiaus reproduktorių išplaukė į orią senatvę. Tai istorinis įvykis, išskirtinis savo prasme  – senosios, sveikos, tiek daug davę Lietuvos žuvivaisai, gražuolės žuvys išleidžiamos atgal į laisvę, užuot įprastai, dar po metų ar dvejų, nuo senatvinių ligų ar pačios senatvės, nepamatę gimtų rėvų ir sietuvų, sėklių ir užutekių, banaliai nusibaigtų dirbtiniame tvenkinyje… Utilizavimo praktika galioja visame civilizuotame pasaulyje (neteko girdėti kitaip), tad kodėl jos nepakeitus į gražiąją pusę? Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus darbuotojai bei idėjos autorius Trakų Vokės vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas rodo iniciatyvą ir kviečia prie jos prisiungti ir kitus Lietuvos žuvivaisos ūkius.

Vienintelė šalyje universitetinė  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Stambiųjų gyvūnų klinika iš esmės pagerino sąlygas pacientams: atnaujintas Arklių ligų skyrius, kuriame vienu metu galės būti gydoma iki 15 žirgų.Vien pernai šiame skyriuje pagalbos sulaukė 725 žirgai.

Gruodžio 20 d. 13 val. visoje šalyje – miestų ir miestelių pagrindinėse aikštėse, didesnėse susibūrimo vietose – miškininkai gyventojams nemokamai dalins eglių šakas namams papuošti prieš šventes. Šią jau tradicija tapusią akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ rengia Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija ir visos 42 miškų urėdijos.

Žuvinto apylinkėse jau yra sniego, o ežero pakrantėse balas užtraukė ledukas. Lietingas ir šiltas ruduo pamažu užleidžia vietą žiemai. Tačiau paukščiai elgiasi taip, lyg būtų visai nepavaldūs gamtos pokyčiams.

Ekologiniai ūkiai – vienas Europos Sąjungos prioritetų. Galima pasidžiaugti, kad kasmet šių ūkių plotas didėja. Netrūksta ir ūkių, kurie savo pavyzdžiu ne tik įkvepia ūkininkus ir šie vis dažniau renkasi tokį ūkininkavimo būdą, bet ir vartotojus – jie pirmenybę teikia sveikam, ekologiškai užaugintam produktui. Geroji žemdirbių patirtis įvertinama ir įvairiais apdovanojimais. Jau dešimtmetį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su partneriais organizuoja konkursą, kurio metu apdovanojami šalies pavyzdinių ekologinių ūkių šeimininkai. Šventės metu paskelbtas šių metų geriausias ekologinės gamybos ūkis – juo pripažintas Arūno ir Daivos Giedrikų daržininkystės ūkis. Kitais metais šis ūkis dalyvaus tolimesniame konkurso etape ir turės galimybę tapti geriausiu ekologiniu ūkiu visame Baltijos regione.

Afrikinis kiaulių maras (AKM), apėmęs pusę Lietuvos teritorijos, nė nesiruošia trauktis. Nuo šių metų pradžios laukinėje gyvūnijoje AKM patvirtintas 1 096 vietose 1 934 šernams (221 sumedžiotam ir 1 713 nugaišusių). Tai rodo, kad medžiotojai turi būti aktyvesni, o kiaulių laikytojai išlikti budrūs ir laikytis biologinės saugos tvartuose reikalavimų.

Žemės ūkio ministerija, atnaujinusi tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisykles 2018 metams, atkreipia dėmesį į žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimo naujoves. Pagrindiniai pokyčiai kitais metais bus susiję su reikalavimais žalinimo išmokai gauti ir būtinų dokumentų pateikimu.

Žemės ūkio ministras, pavaduojantis aplinkos ministrą, Bronius Markauskas pasirašė įsakymą dėl vilkų medžiojimo 2017-2018 metų medžioklės sezono metu nutraukimo. Vilkų medžioklė leidžiama tik kai kuriose savivaldybėse, tačiau Šiaulių regione ji jau baigėsi. Per šį vilkų medžiojimo sezoną Šiaulių regione buvo sumedžiota 10 vilkų.

Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2017 metais nustatymo“, kuriuo tręšimo sezonas pratęsiamas iki gruodžio 15 d. Tad ūkininkai, dėl užsitęsusių liūčių negalėję tręšti savo laukų ir nespėję to padaryti, dar turi laiko tai atlikti.   

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prisideda prie aplinkos pritaikymo visiems iniciatyvos. Artimiausiu laiku metu bus atnaujinta Platelių ežero apžvalgos aikštelė, įrengtas stendas žmonėms su regėjimo negalia. Šie darbai papildys jau dabar esančią infrastruktūrą Šeirės miške, kurios nemaža dalis yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.

Gyventojų, kurie kalėdines eglutes augina savo turimame žemės sklype ir parduoda jas, augalų pardavimo pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai šias pajamas gaunantis gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Kai pajamas gaunantis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar privalo juo registruotis, gautos pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 24 – 30 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 158 šernų gaišenos ir sumedžiota 16 šernų (iš viso 174), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė. AKM užsikrėtę šernai rasti ar sumedžioti 98 vietose.

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas (Filas Hoganas).

Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.