Rugpjūčio 15 -ąją šalia Viekšnių miesto lauko estrados šurmuliavo jubiliejinė – 15-oji – Molio šventė. Čia netrūko gerų emocijų, kūrybinio džiugesio, linksmybių, skanėstų ir svarbiausių šventės akcentų – molinių puodų.

Rugpjūčio 15 d., sekmadienį, aikštėje prie Mažeikių kultūros centro šurmuliavo šventė „Kai pakvimpa žolynai…“ Draugėn susibūrę mažeikiškiai ir miesto svečiai grožėjosi iš gėlių, įvairiausių žolių ir žolynų sukurtais darbais, vaišinosi žolelių arbata.

• Kokiomis tik temomis poezijos kūrėjai  nerašo eilių: apie gamtą, meilę, gyvenimą... Ne išimtis ir temos apie metų laikus, ypač apie vasarą. Taigi ir šį kartą būrelis palnosiškių rinkosi į biblioteką, kur vyko literatūrinis vakaras ,,Vasara, žydinti poezijos posmais“.

Rugpjūčio 8-ąją Mažeikių paplūdimio poilsio ir sporto aikštyne šeštą kartą vyko Mažeikių rajono neįgaliųjų sporto šventė „Kartu mes – jėga!“, organizuojama Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos. Neįgalieji sportavo ir varžėsi kartu su įgaliaisiais. Gausus, apie 300 dalyvių sugužėjo kone iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių. Šventėje dalyvavo ir asmenys iš Laižuvos, Viekšnių, Židikų, Sedos seniūnijų, Mažeikių miesto.

Rugpjūčio 5 d. Buknaičiuose prasidėjo tris dienas truksiantis „Kūrybinio chaoso gaudesys“. Pirmoji diena skirta daraktoriaus Kazimiero Jagmino 175-osioms gimimo metinėms. Pagerbti rajono pedagogai, visą savo gyvenimą atidavę mokyklai, mokiniams. Sulaukta svečių iš Latvijos.

Laižuvoje šiuo metu tvarkoma senoji varpinė, esanti 1944 m. rudenį susprogdintos bažnyčios šventoriuje. Į ją ką tik perkelti varpai.

1944 m. spalio 28 d. traukdamasi Vokietijos kariuomenė susprogdino klebono, poeto Antano Vienažindžio ir parapijiečių rūpesčiu 1890–1892 m. pastatytą bažnyčią. Nebelikus bažnyčios, Laižuvos tikintieji persikėlė į kitoje gatvės pusėje esančią parapijai priklausiusią prieglaudą, kuri iki šių dienų atlieka maldos namų funkciją. 

Rugpjūčio 3 d. aplankyta Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, kankinių kryžius Senamiesčio parke. Muziejininkas Vytautas Ramanauskas supažindino su šių kultūros paveldo objektų istorija.

Šventė prasidėjusi sporto rungtimis – vakarop persikėlė į bendruomenės kiemelį. Ir nors didžiulis vėjas grasino atnešiąs lietų ir lankstė šimtamečius medžius, ruzgiškiai atsinešė gerą nuotaiką.

Liepos 29-ąją sukanka lygiai 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Žydų tautos tragedijos minėjimas pradėtas eisena „Atminties kelias 1941-2021“ nuo „Aitvaro“ malūno Pavenčiuose  iki Mažeikių žydų kapinių. Čia vyko aukų pagerbimo ceremonija.

Renginyje dalyvavo nepaprastojo ir įgaliotojo Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja, konsulė Adi Cohen-Hazanov ir Ekonomikos atašė Konstantin Hazanov, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis ir atstovai, Lietuvos komisijos nacių ir sovietinės okupacijos nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, Švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė,  Mažeikių r. savivaldybės meras Vidmantas Macevičius, Viešosios bibliotekos, Muziejaus, Kultūros skyriaus darbuotojai ir kt.

Muziejininkas Vytautas Ramanauskas trumpai supažindino su tagedijos istorija, kalbėjo žydų tautos atstovai, liudijimais pasidalino gyva istorijos liudininkė, kurios šeima tuomet gelbėjo žydus nuo mirties, mažeikiškė Pasaulio teisuolė Genovaitė Černiauskytė-Dugnienė bei šeimos, išgelbėjusios poetą Alfonsą Bukontą, artimieji. 

Padėti akmenėliai su kai kurių aukų pavardėmis ir vardais.

Apie Holokaustą

Vikipedijos duomenimis Holokauste nužudyta maždaug 96% Lietuvos žydų, maždaug 190 000 žmonių. Lietuvoje taip pat nužudyta maždaug 9 000 žydų pabėgėlių iš Lenkijos ir 6 000 žydų atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos. 

Holokausto tyrinėtojai išskiria kelis etapus Lietuvos žydų naikinime.

Nuo 1941 m. birželio iki 1941 m. rugpjūčio. Pogromai ir pradinės plataus mąsto žudynės pirmiausiai buvo nukreiptos prieš sveikus, suaugusius žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, prilyginančia žydus bolševizmui. 

Nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios iki 1941 m. gruodžio. Ištisos bendruomenės žudomos. Didžioji dauguma Lietuvos žydų buvo išnaikinti. 

Nuo 1942 m. iki 1943 m. Likę žydai, daugiau nei 40 000, atliko priverstinius darbus getuose ir darbo lageriuose taip vadinamu „ramesniuoju laikotarpiu“. 

Nuo 1943 m. iki 1944 m.. Getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti. Daug žydų buvo nužudyta. Kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. 

Manoma, kad tik 9 000 Lietuvos žydų išliko po karo.  Žlugo savita Lietuvos žydų kultūra.

Autorės nuotr.

Daugiau nuotraukų: (2) Facebook

Mažeikių rajono savivaldybės administracija teiks paraišką įsigyti saulės elektrinės dalį, kurios pagaminta elektros energija būtų panaudota Mažeikių miesto infrastruktūrai – gatvių apšvietimui, šviesoforams, elektromobilių įkrovimo stotelėms. 

Liepos 22 d. – 25 d. Renavo dvaro svirne vyko Mažeikių rajono dailės mokytojų pleneras „Renavo žalios spalvos“. Tai jau trečiasis dailės pleneras. Pirmasis įvyko Akmenės rajone, antrasis Mingės kaime netoli Marių.

Šiemet ne vienas Mažeikių rajono kaimas mini savo gyvavimo 360-ąsias metines. Vienas jų Užlieknė (siolo Uzleknie), paminėta 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 22 dūmai (kiemai).

Šventė lipeo 25-ąją prasidėjo Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje nuo seno garsėjančiais Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, į kuriuos dar tarpukaryje suplaukdavo minios maldininkų.

Šeštadienio vakarą Laižuvos Vadaksties upės slėnyje įvyko tradicinis liaudiškos muzikos festivalis „Oninių polka“. Renginio pradžioje skambėjo Laižuvos miestelio himnas, buvo pakviesta Laižuvos seniūnijos seniūnės pavaduotoja Angelė Klemenienė bei Laižuvos bendruomenės pirmininkas Antanas Taučius pakelti miestelio vėliavą.

Židikuose tradicinė Oninių šventė šiemet persipynė su šeštąja sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ diena. Netrūko dalyvių, susirinkusių pagerbti Onučių. Po linksmos vakaronės šeštadienio vakarą, sekmadienis skirtas dvasiniam susikaupimui – Šv. Onos atlaidai Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje ir kapinių koplyčioje.

Liepos 24-oji, priešpaskutinė simpoziumo diena, pasižymėjo gausa veiklų: nuo kulinarinės edukacijos iki parodos atidarymo.

Šeštadienio priešpietę vyko kulinarinė edukacija „Panos Marijos svetainėje kvepia pončkomis“ su ROTARY klubu „Liberta“.

Liepos 23-ioji, penktoji simpoziumo diena, išsiskyrė iš kitų ne tik gausa turiningų veiklų, bet ir Mažeikių r. savivaldybės mero Vidmanto Macevičiaus dėmesiu.

Jau 10 val. ryto Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje su dailininke Rūta Kučinskaite prasidėjo vaikų ir jaunimo kūrybinės dirbtuvės.

Pasak Mažeikių r. savivaldybės administracijos vyr. specialistės paveldosaugai Rūtos Končiutės-Mačiulienės, vaikams susirinkus bažnyčioje pasigirdo šurmulys, o tikybos mokytoja Jurgita Paulauskaitė jiems pravedė pamoką apie elgesį šventovėje, kas paliko didelį įspūdį: „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad jiems tai reiktų paaiškinti. Jautrus momentas: suklupom maldai su vaikais ir mokytojais“.

Šiandien, liepos 22 d., paaiškėjo paskutinių valstybinių brandos egzaminų – užsienio kalbų (anglų ir rusų), fizikos ir istorijos – rezultatai. Mažeikių rajono abiturientai gavo dar 15 aukščiausių įvertinimų. Iš viso jų – 29. Du abiturientai įvertinti 3 šimtukais, keturi – 2 šimtukais.

Liepos 22-oji, ketvirta simpoziumo diena, kaip ir visos kitos, išsiskyrė savitumu. Šią dieną be kompetetingų lektorių paskaitų buvo galima gauti ir konsultacijų.

Akmenės, Mažeikių ir Skuodo rajonuose šiandien, liepos 22 d., lankosi LR Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vizito tikslas – su merais aptarti vakcinavimo ir testavimo procesus.

Ministras lankėsi ir vakcinavimo centruose.

Liepos 21-oji, trečioji sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ diena, pažymėta ypatingai: įteiktaRašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos premija, vyko koncertinė programa „Muzika sielai“, įdomios ir prasmingos paskaitos, šv. Mišios.

Antroji simpoziumo (liepos 20-oji) diena pradėta karpinių kūrybinėmis dirbtuvėmis Židikų kultūros centre – popierinių užuolaidėlių karpymu ir langų puošimu.

Paskaitą „Meno kūrinių integravimas viešosiose erdvėse“ skaitė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Ramūnas Banys.

Liepos 19-ąją, pirmadienį, į Židikus suvažiavo besidomintieji sakraliniu menu bei paveldu ir šios srities specialistai, menininkai. Pirmasis renginys – ekskursija „Židikai. Praeitis ir dabartis“, Marijos Pečkauskaitės memorialinio muziejaus ir koplyčios lankymas su Mažeikių muziejininke Jūrate Miliauskyte. Ji taip pat skaitė paskaitą „Židikų bažnyčia ir jos paveldas“.

Liepos 16 d. viekšniškiai ir miesto svečiai, susirinkę Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejaus kiemelyje, minėjo šio muziejaus veiklos 40-metį.

Nurimusios UAB „Avitela“ ir V. Burbos g. 2-ojo namo gyventojų aistros vėl braunasi į teismus. Šie sprendžia, kas turi mokėti už parduotuvės patalpų šildymą: „Avitela“ ar to pties namo gyventojai?

Liepos 17-osios vakarą Purvėnų kaime vyko tradicinė vasaros šventė „Tėveliai čia gyveno ir aš čia gyvenu“. Šiais metais šventė buvo ypatinga: Purvėnų kaimui – 360 metų. „Kas gali būt gražesnio, kaip mano kaimas, tėviškė brangi. Širdyje džiaugsmas didis, begalinis, kai kaimą iš toli regi.“– šiltais žodžiais renginį pradėjo Laižuvos kultūros centro direktorė Laima Virkutienė.

Mažeikių rajono savivaldybė, drauge su partneriais, jau trečius metus organizuoja profesionalių menininkų, restauratorių ir paveldo apsaugos specialistų sambūrius: plenerą-kūrybines dirbtuves „Odė bažnyčiai“ Sedoje (2019 m.), sakralinio meno ir paveldo simpoziumą „Versmės“ Žemalėje (2020 m.), o šių metų liepos 19-25 dienomis „Versmės“ vyks Židikuose – miestelyje, kuriame itin gausu kultūros vertybių ir kuriame iki šiol jaučiama rašytojos, labdarės, uolios katalikės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos dvasia.

Liepos 15 d. paskelbti valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, chemijos ir informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatai – mažeikiškiai įvertinti 8 šimtukais. 

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą aukščiausiu įvertinimu išlaikė Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientė Ditė Petraitytė (mokytoja – Laima Skabickienė) ir Gabijos gimnazijos abiturientė Gustė Momgaudytė (mokytoja – K. Kleinauskaitė). 

Liepos 14-ąją AB „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnickis, valdybos narys Marek Pavel Golębiewskis pasirašė paramos sutartį su Pikelių Švč. Trejybės parapijos klebonu kun. Gintaru Lengvinu. Minėta sutartimi bendrovė įsipareigojo suteikti 25 tūkst. Eur dydžio paramą Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios stogo tvarkybos ir remonto darbams.

Antradienio vakarą Mažeikiuose buvo paminėta žemaičių tautos vienybės ir Durbės mūšio diena. Vakaro pradžia įvyko prekybos centro „Eifelis“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuo ten pajudėjo motociklų, automobilių ir net keturračių kolona link Mažeikių senamiesčio parko.