Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gautų menkas išmokas. Ingrida Šimonytė mano, kad prasmingiau paramą suteiktų valstybė ar savivalda.
„Svarstyti yra ką, bet reikia turėti mintyje ir tai, kad ta atkuriamoji vertė, kuri būtų kompensuojama draudimo, atskirais atvejais gali būti tiesiog labai maža ir žmonėms su sudėtinga socialine padėtimi būtų sudėtinga mokėti įmoką ir tikėtis didesnės išmokos. Tai jiems tą paramą veikiausiai prasmingiau suteiktų valstybės ar savivaldos institucijos negu kad draudimas“, – antradienį per pasitikėjimo procedūrą Seime teigė I. Šimonytė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė premjerės klausė, kokios yra privalomojo NT draudimo galimybės.
„Savivaldybės parama ne visada yra pakankama“, – teigė R. Baškienė.
Vis dėl to premjerė pripažįsta, kad privalomojo NT draudimo tema yra svarbi: „Pati tema yra svarbi. Draudimas vis tiek jau dabar populiarėja.“
I. Šimonytė pabrėžė, kad draudimo naudą jau parodė ūkininkų pasėlių draudimas nuo krušos.
„Tie ūkininkai, kurie buvo apsidraudę nuo krušos, gavo pakankamai solidžias išmokas, kurios padengė krušos sukeltus nuostolius“, – teigė I. Šimonytė.
Praėjusį savaitgalį dėl viesulo ypač nukentėjo Šiaulių rajonas – preliminariais duomenimis, 12 ūkinių pastatų visiškai sunaikinta, nuplėšti kelių namų stogai, sugadintas kitas turtas. Savivaldybė tebeskaičiuoja viesulo padarytus nuostolius, o savaitės viduryje planuoja spręsti dėl ekstremalios situacijos ir paramos nukentėjusiems gyventojams.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
