Daugelis automobilių priekyje turi dvi sėdynes – vieną vairuotojui ir vieną keleiviui. Retesniais atvejais priekyje yra trys atskiros sėdynės. O juk anksčiau ne taip jau mažai automobilių tiek priekyje, tiek gale turėjo vientisas, platų fotelį primenančias sėdynes. Kur jos pranyko?
Jei nesuprantate apie ką kalbame, paaiškiname. Jūsų automobilis priekyje greičiausiai turi dvi sėdynes, tarp kurių yra centrinė konsolė su rankiniu stabdžiu, pavarų perjungimo svirtimi, galbūt pora puodelių laikiklių, ranktūris ir kiti daiktai bei įrenginiai. Tačiau taip buvo ne visuomet. Anksčiau daugybė automobilių neturėjo centrinės konsolės ir priekyje turėjo tik vieną ilgą sėdynę, ant kurios galėjo sėdėti trys žmonės.
Tokios sėdynės buvo tiesiog pigesnės, todėl buvo labai populiarios automobilių istorijos pradžioje. Juk karietos taip pat neturėjo atskirų sėdynių. Tačiau ir vėliau vientisos priekinės sėdynės išliko labai populiarios, ypač JAV. Jos puikiai tiko amžiaus vidurio automobilių kultūrai. Saugos diržų tuomet niekas nesegėjo ir į ilgas keliones greitkeliais leisdavosi atsipalaidavę ant plačių, minkštų sėdynių. Tuo metu JAV buvo populiarūs įvažiuojamieji kino teatrai, o juk susiglaudus ant priekinės sėdynės filmą žiūrėti buvo kur kas maloniau.
Visgi, didžiausia priežastis, kodėl JAV automobiliai liko prie vientisų sėdynių net kai Europoje jos pradėjo nykti buvo praktiškumas. Įprastame keturių durelių automobilyje galėjo sėdėti šeši žmonės, o ir pirkinių buvo galima į saloną pasiimti daugiau. Akivaizdus vientisų sėdynių trūkumas – vairuotojo ir keleivio neprilaikymas posūkiuose – tuomet nebuvo tokia didelė problema, nes automobiliai nebuvo tokie greiti ir patys posūkius įveikdavo ne taip entuziastingai kaip šiandieniniai. Beje, pavarų svirtis vientisai sėdynei visai netrukdydavo, nes dažnai būdavo montuojama prie vairo ar ant grindų priešais vietą viduryje.
Net ir saugos diržų atėjimas iš esmės nesikirto su vientisomis sėdynėmis. Taip, sumontuoti diržą viduryje važiuojančiam keleiviui nebuvo lengva, tačiau įmanoma. Tokios sėdynės netgi turėjo atlenkiamą atlošą.
Visgi, laikui bėgant amerikiečiai galėjo sau leisti įsigyti ir vis daugiau europietiškų automobilių. Dvi sėdynės priekyje buvo matoma kaip sportiškesnė alternatyva. Jos geriau išlaikė vairuotojus posūkiuose ir buvo patogesnės. Juk atskiras sėdynes galima slankioti pirmyn ir atgal, taip susikuriant tobulą vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio pozicijas. Prieš slankiojančių sėdynių paplitimą vairuotojai turėjo verstis su tuo, ką turi – automobiliai tikrai nebuvo patogūs itin aukštiems ar itin žemiems vairuotojams.
Papildoma vieta smulkiems daiktams centrinėje konsolėje bei patogesnė pavarų perjungimo svirties padėtis taip pat buvo matoma kaip didelis privalumas. Galiausiai, mažesniuose automobiliuose priekyje ir taip nebuvo vietos trims keleiviams, todėl brangesnės, bet tvirtesnės ir sportiškesnės atskiros sėdynės buvo matomos kaip geresnis pasirinkimas.
Su laiku ir įvažiuojamieji kino teatrai prarado populiarumą, vis labiau buvo susirūpinta saugumu. Juk automobilio priekyje nėra vietos sumontuoti trečią saugos pagalvę viduryje sėdinčiam žmogui. Automobiliai tuo pat metu greitėjo ir geriau įveikė posūkius, todėl keleiviams reikėjo papildomo prilaikymo. Tačiau vientisos sėdynės išnyko ne iš karto.
Daugybė žmonių ilgą laiką vis tiek rinkosi vientisas sėdynes vien dėl to vieno papildomo keleivio galimybės. Vientisos sėdynės išliko ir komercinių automobilių bei pikapų kabinose – jos tiesiog buvo pigesnės. Vėliau jas po truputį keitė hibridinės sėdynės – vidurinės vietos atlošą buvo galima nulenkti į priekį, taip atveriant porą puodelių laikiklių, peleninę ar kitų tuo metu reikalingų komforto elementų. Kai kurios kitos priekinės sėdynės buvo gaminamos platesnės ir susiglausdavo viduryje, sukurdamos papildomą vietą viduryje.
Tačiau šalia patogumo, saugumo ir sportiško įvaizdžio galutinį smūgį vientisoms sėdynėms sudavė patys pirkėjai. Chrysler ir Ford labai ilgai kai kuriuose savo modeliuose siūlė vientisas sėdynes, tačiau tik mažiau nei 10 % pirkėjų jas rinkdavosi. Chrysler tokių sėdynių gamybą nutraukė 2004-aisiais, Ford pasekė savo konkurentų pavyzdžiu jau 2011 metais, Chevrolet – dar trimis metais vėliau.
Paklausa nukrito dėl to, kad žmonėms jau nebebuvo būtinybės sėdėti trise priekyje – jei dažnai automobiliu keliauja daugiau žmonių, reikia didesnio automobilio. Vairuotojo patogumas pradėtas vertinti labiau, o ir papildomas prilaikymas, ranktūris, puodelių laikikliai yra didžiuliai privalumai.
Technologijos.lt
