Jei jūsų paprašytų užmesti akį į šeštokų klasę ir pamėginti atspėti, kurie iš jų užaugę uždirbs daugiausiai, kuriuos pasirinktumėte?
Gal jums atrodo, kad turtingiausi užaugę bus stropiausieji? O gal daugiausiai užsidirbs paklusniausieji – tie, kurie visada viską uoliai daro pagal taisykles? Galbūt turtuoliais taps sportiškai atrodantys vaikai? Ne. Kaip teigia psichinės sveikatos specialistė, knygų autorė Amy Morin, greičiausiai nė viena iš šių grupių nebūtų ta, į kurią reikėtų besti pirštu. Jos straipsnis skelbiamas portale psychologytoday.com.
Remiantis 2015 m. žurnale „Developmental Psychology“ pateikta 40 metų aprėpiančio tyrimo medžiaga, tiksliausias pasirinkimas būtų didžiausi nepaklusnuoliai, t. y. tie vaikai, kurie nuolat laužo taisykles.
Kaip susiklostė gyvenimas, patikrino po 40 metų
1968 m. amerikiečių tyrėjai ėmėsi tirti dvylikamečius šeštų klasių moksleivius. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią įtaką vaikams daro tokie veiksniai kaip intelektas, charakterio bruožai, elgsena ir jų tėvų socialinė ir ekonominė padėtis.
Kaip susiklostė septintajame dešimtmetyje tirtų moksleivių gyvenimas, patikrinta praėjus keturiasdešimčiai metų. Dauguma tų moksleivių, kuriuos anuomet mokytojai apibūdino kaip stropius, praėjus keturiems dešimtmečiams turėjo prestižinius darbus, ir tai, pasak A. Morin, neturėtų nieko stebinti. Vis dėlto ne stropuoliai užaugę užsidirba daugiausiai pinigų.
Tyrimas atskleidė, kad didžiausias pajamas gauna tie, kurie vaikystėje paklusnumu nepasižymi. Taigi vaikai, kurie, būdami dvylikos, buvo linkę laužyti taisykles ir nepaisyti tėvų autoriteto, užaugę užsidirba daugiausiai.
Kodėl neklaužados uždirba daugiau?
Tyrimo autoriai nurodo, kad viena iš prielaidų, kodėl buvę dvylikamečiai neklaužados tapę suaugusiais žmonėmis uždirba daugiau, galėtų būti tai, kad tokio tipo žmonės nesivaržydami reikalauja didesnių atlyginimų ar aukštesnių pareigų.
Dar vienas svarbus veiksnys, galėjęs nulemti, kodėl taisyklių laužytojams finansiškai sekasi geriau, yra tai, kad jiems tiesiog patinka varžytis. Užuot jaudinęsi dėl gerų santykių su kitais, jie labiau domisi tuo, kaip visų pirma patenkinti savus interesus.
Neatmetama ir tikimybė, kad kai kurie iš šių taisyklių laužytojų gerą gyvenimą galėjo susikurti ne visai etiškomis priemonėmis. Tačiau tai tėra viso labo prielaida – tyrėjai neturi jokių įrodymų, kad buvo būtent taip.
Atlikta ir daugiau tyrimų, išvados pasitvirtino
Kiti tyrimai patvirtina išvadą, kad tiems žmonėms, kurie nelinkę taikstytis su aplinkybėmis, gyvenime sekasi geriau. Antai 2012 m. atliktas tyrimas, kurio medžiaga išspausdinta žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“, atskleidė, kad nuolankūs žmonės paprastai uždirba mažiau.
Atlikus kitą tyrimą – jame tirti geriausiais balais mokyklą pabaigę moksleiviai – paaiškėjo, kad pažangiausių moksleivių šansai tapti milijonieriais – mažesni negu mažiau pažangių. Žinoma, pažymi A. Morin, jų karjera paprastai susiklosto sėkmingai ir dauguma jų užaugę dirba prestižinį darbą, tačiau į daugiausiai uždirbančiųjų sąrašus jie patenka retai.
Savo knygoje „Barking up the Wrong Tree“ britų tinklaraštininkas Ericas Barkeris taip pat mini šį tyrimą ir daro išvadą, kad mokykla skatina tuos, kurie laikosi taisyklių, o ne tuos, kurie keičia pasaulį.
Antrepreneriais, inovatoriais ir milijonieriais tampa tie, kurie, būdami vaikai, drąsiai laužo taisykles, rašo A. Morin.
Vaiko nepaklusnumą siūlo išnaudoti
Auginantiems nepaklusnų vaiką A. Morin pataria nenusiminti – tai, pasak jos, ateityje gali atnešti naudos. Kad taip ir būtų, šią vaiko energiją specialistė rekomenduoja nukreipti į kokią nors pozityvią veiklą ir taip padėti jam tapti novatoriumi – žmogumi, neturinčiu tikslo visiems įtikti, bet suvokiančiu, kaip nenusižengti.
Taigi užuot mėginus padūkusį vaiką sutramdyti, padėkite jam jo norą kovoti prieš sistemą nukreipti teigiama linkme. Lavinkite jo gebėjimą atjausti, kad užaugęs jis būtų supratingas ir empatiškas, o suklydęs gebėtų pasimokyti iš klaidų.
Pasak A. Morin, siekti, kad vaikas nustotų laužyti taisykles, nėra tikslinga, ypač jei tai niekam nekenkia. Tai gali padėti vaikui augti psichiškai tvirtu žmogumi, nebijančiu pasielgti kitaip, negu yra priimta, kad pasaulis taptų geresne vieta gyventi.
Lrt.lt
