Kasdienis ilgo laiko praleidimas sėdimoje padėtyje naujausiu tyrimu buvo susietas su atminties sutrikimais vidutiniame amžiuje ir senatvėje, rašo livescience.com.
Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis buvimas sėdimoje padėtyje – pavyzdžiui, visa darbo diena biure – yra susijęs su pokyčiais smegenų dalyje, kuri yra itin svarbi atminčiai.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad ilgalaikis sėdėjimas yra susijęs su didesne širdies ligų rizika, diabetu ir ankstyvesne mirtimi vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims. O naujausias tyrimas, kurį publikavo recenzuojamas žurnalas „PLOS One“, papildo neigiamų sėdėjimo rezultatų sąrašą.
Konkrečiai – naujasis tyrimas ilgalaikį sėdėjimą susiejo su medialinės smilkininės smegenų žievės – srities, kuri dalyvauja naujų prisiminimų susidaryme – plonėjimu. Žievinės srities plonėjimas gali būti kognityvinės funkcijos prastėjimo ir senatvinės silpnaprotystės vystymosi vidutiniame ir vyresniame amžiuje pranašas.
Tyrime dalyvavo 35 asmenys, kurių amžius buvo nuo 45 iki 75 metų. Mokslininkai juos apklausė: aiškinosi fizinio aktyvumo lygį ir vidutinį valandų, kasdien praleidžiamų sėdint, kiekį likus savaitei iki tyrimo.
Tuomet buvo atliktas tiriamųjų smegenų skenavimas didelės raiškos MRI skeneriu ir gautas labai detalus medialinės smilkininės žievės vaizdas. Vėliau buvo nustatytas ryšys tarp tiriamųjų fizinio aktyvumo bei laiko, praleidžiamo sėdint, ir šios smegenų srities storio.
Rezultatai rodo, kad ilgalaikis kasdieninis sėdėjimas yra glaudžiai susijęs su medialinės smilkininės smegenų žievės suplonėjimu ir nesusijęs su fizinio aktyvumo lygiu, kitaip tariant, tyrimo autoriai daro prielaidą, kad „ilgalaikis sėdėjimas yra reikšmingas medialinės smilkininės žievės plonėjimo prognozavimo veiksnys, o fizinis aktyvumas, net kai jis yra aukšto lygio, nėra pakankamas kompensuoti žalingą ilgalaikio sėdėjimo poveikį“, – savo pareiškime tvirtino mokslininkai.
Tyrimo dalyviai mokslininkams nurodė, kad vidutiniškai sėdėjo nuo 3 iki 7 valandų per dieną. Kiekviena papildoma prasėdima kasdieninė valanda aiškiai siejosi su smegenų žievės suplonėjimu.
Ir nors reikšmingo ryšio tarp smegenų žievės storio ir fizinio aktyvumo nenustatyta, mokslininkai sako, kad „intervencijų, skirtų smegenų sveikatos gerinimui, tiesioginiu tikslu gali būti sėdimo laiko trumpinimo priemonės“.
Mokslininkai pabrėžė, kad tyrimas neparodė, jog ilgalaikis sėdėjimas sukelia smegenų žievės plonėjimą, tačiau tik atskleidė, kad egzistuoja sąsaja tarp sėdėjimo ir smegenų žievės plonumo.
Tolimesniais tyrimais mokslininkai ketina atlikti ilgą laiką sėdinčių žmonių stebėjimo tyrimus norėdami nustatyti, ar sėdėjimas yra smegenų žievės plonėjimo priežastis. Taip pat jie norėtų išsiaiškinti, kokią įtaką smegenų sveikatai turi tokie veiksniai, kaip lytis, rasė, kūno masė.
Technologijos.lt
