Du itin sūrūs ežerai, netikėtai aptikti po Kanados Arktimi, gali padėti mokslininkams suprasti ateivių gyvenimą.
Mokslininkai mano, kad šiuose „hiperdruskinguose“ vandens telkiniuose, tyvuliuojančiuose maždaug 750 m gylyje po ledu, gali gyventi miniatiūriniai mikroorganizmai, kurie visiškai izoliuotai galėjo vystytis 120 tūkst. metų.
Kadangi sąlygos po ledu yra labai panašios į tas, kurios aptinkamos Europoje – viename iš Jupiterio palydovų, šie Kanados ežerai gali tapti naudingais dubleriais, tyrinėjant nežemiškas gyvybės formas, rašo independent.co.uk.
Šiuos ežerus aptiko doktorantė Anja Rutishauser, kuri, norėdama ištirti po ledu tūnančias paklotines uolienas, analizavo radaro duomenis, kuriuos NASA surinko iš Kanados Devono ledo kepurės. Per ledą siunčiant elektromagnetines bangas ir jas matuojant, kai jos grįžta atgal, įmanoma „matyti“ per ledą ir susidaryti vaizdą, kas yra po juo.
„Mes neieškojome poledinių ežerų. Po šia Devono ledo kepurės dalimi ledas yra sušalęs iki pat žemės, taigi mes nesitikėjome aptikti skysto vandens“, – sakė A. Rutishauser, studijuojanti Albertos universitete.
„Mes išvydome šiuos radaro signalus, rodančius, kad ten yra vandens, bet manėme, kad tai yra neįmanoma, nes temperatūra siekė 10 laipsnių šalčio pagal Celcijų“.
Kiti ežerai, palaidoti po ledo kepurėmis, daugiausia buvo aptikti Antarktidoje, bet šie vandens telkiniai yra pirmieji, rasti Kanados Arktyje.
Maža to, tai pirmieji tokie ežerai, kurie yra sūrūs. Mokslininkai mano, kad sūrus jų vanduo susidaro dėl druskingų uolienų, tirpstančių vandenyje. Būtent sūrumas išskiria Devono ledo kepurių ežerus iš kitų poledinių telkinių. Jei paaiškės, kad juose egzistuoja mikroskopinės gyvybės formos, kurios, mokslininkų manymu, yra tikėtinos, jos padės suprasti gyvybę už mūsų planetos ribų.
„Mes manome, kad jie gali tapti gerais Europos – vieno iš Jupiterio palydovų – analogais. Europoje tvyro panašios skysto, sūraus požeminio vandens sąlygos. Galbūt tokio vandens yra ir Euopos ledo sluoksnyje“, – sakė A. Rutishauser.
Europa dažnai išskiriama kaip didžiausia viltis rasti nežemiškos gyvybės. NASA anksčiau tyrinėjo galimybę pasiųsti į tolimąjį palydovą aparatą, kuris ieškotų gyvybės formų.
Tačiau kol galės prisidėti prie gyvybės paieškų už mūsų planetos ribų, A. Rutishauser ir jos kolegoms reikia įrodyti, kad po Devono ledo kepure ekstremaliomis sąlygomis tikrai egzistuoja gyvybė.
„Jei šiuose ežeruose tikrai yra mikrobinių gyvybės formų, tikėtina, kad jos ten egzistuoja mažiausiai 120 tūkst. metų ir evoliucionavo izoliuotai“, – teigė A. Rutishauser.
„Jei mes gautume šio vandens mėginių, tuomet galėtume nustatyti, ar jame yra mikrobų, kaip jie vystėsi ir kaip jie toliau gyvena šaltoje aplinkoje be jokios sąveikos su atmosfera“.
A. Rutishauser įtaria, kad po Kanados Arktimi gali tyvuliuoti visas sūraus vandens sistemų tinklas.
Technologijos.lt
