Ieškodami gyvybei tinkamų planetų, dažniausiai ieškome panašių į Žemę, nes čia yra vienintelė mums žinoma vieta kosmose, kur egzistuoja gyvybė. Bet jei aptiktume planetą, kuri yra Žemės analogas, ar tikrai ją atpažintume?
Apie tai rašoma naujame apžvalginiame straipsnyje, kuriame Žemė nagrinėjama kaip egzoplaneta.
Naudojantis daugybės teleskopų, zondų, Žemės stebėjimo misijų ir atsitiktinių ar vienkartinių nuotraukų duomenimis, galima susidaryti vaizdą, kaip Žemė – blyškus mėlynas taškelis – galėtų atrodyti nežemiškos civilizacijos astronomams.
Svarbu nepamiršti ir to, kad Žemė ne visada buvo tokia, kaip dabar, net ir kai buvo tinkama gyvybei. Net ir šiandieninėje Žemėje yra biosferų, kurios mums atrodytų gana ateiviškos ir visiškai negyvybingos, bet gyvybė jose tarpsta – tokie skirtumai vienoje planetoje apsunkina tinkamumo gyvybei identifikavimą. Visgi visi šie duomenys padeda daug geriau suprasti, kaip gali atrodyti gyvybei tinkamos planetos prie kitų žvaigždžių.
Vienas iš būdų, kaip pagerinti egzoplanetų paieškų rezultatus – patikėti šias paieškas algoritmams.
Štai paskelbta apie neuroninio tinklo modelį, kuris padeda nustatyti planetų prie dvinarių žvaigždžių orbitų stabilumą. Šis modelis, apmokytas naudojant skaitmeninių modelių rezultatus, net 86% arba geresniu tikslumu nustato, ar planeta išliks stabili ilgą laiką, ar bus išsviesta iš sistemos arba įkris į žvaigždę. Tokie rezultatai yra gerokai aukštesni nei anksčiau naudotų modelių, taigi galima tikėtis, kad neuroniniai tinklai egzoplanetų tyrimuose bus naudojami ir ateityje.
Technologijos.lt