Nė viena vieta Žemėje nėra saugi nuo Motinos gamtos poveikio. Vulkanų Lietuvos teritorijoje neturime, tačiau jie yra svarbūs Žemės reljefo ir klimato formavimo veiksniai ir yra tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį. Pasak Pasaulinės gamtos istorijos programos, planetoje yra daugiau kaip 1500 vulkanų, kurių išsiveržimai skirtinguose pasaulio taškuose juntami 11500 metų. Taigi nukeliavę svetur galime „susitikti“ su vulkanais, jų išsiveržimais, bet net ir būdami Lietuvoje esame paveikiami kai kurių išsiveržimų padarinių.
Labiausiai pažeidžiamos vulkanų išsiveržimams yra „Ugnies žiedo“ šalys (žr. žemėlapį). „Ugnies žiedas“ tai seismiškai aktyvi zona planetoje. Jis tęsiasi nuo Pietų Amerikos pietinės pakrantės, Šiaurės Amerikos vakarine pakrante, per Beringo sąsiaurį ir žemyn per Japoniją, tada į pietus iki Naujosios Zelandijos. Jis taip pat apima Vanuatu, Saliamono salas, Papua Naująją Gvinėją ir Indoneziją, kur Indo-Australijos plokštė susiduria su Eurazijos plokštuma. Labiausiai katastrofiški žemės drebėjimai įvyko „Ugnies žiede“, įskaitant ir stipriausią iš jų užfiksuotą 1960 m. 9,5 balo Čilėje. Daugiausia vulkanų savo teritorijoje turi: JAV – 173, Rusija – 166, Indonezija – 139, Islandija – 130, Japonija – 112, Čilė – 104, Etiopija – 57, Papua Naujoji Gvinėja – 53, Filipinai – 50, Meksika- 43. „Ugnies žiede“ jų yra daugiausia – 452.
Šiuo metu pavojingiausiais laikomi šie aktyvūs vulkanai: Eyjafjallajokull Islandijoje; Vezuvijus Italijoje, kuris yra tik 9 km į rytus nuo Neapolio labai tankiai apgyvendintame regione; vulkanas Sakurajima, Japonijoje kiekvienais metais daug kartų išmeta pelenus, kurie padengia aplinkines vietoves; vulkanas Merapi yra Centrinės Javos ir Indonezijos pasienyje ir žinomas kaip „Ugnies kalnas“; vienas iš labiausiai aktyvių vulkanų Afrikoje Nyiragongo yra Kongo Demokratinės Respublikos Virunga nacionaliniame parke sukelia maždaug 40 proc. visų Afrikoje įvykstančių vulkanų išsiveržimų. Šiais 2018 m. birželio 4 d. Gvatemalos vulkano Fuego išsiveržimas nužudė ne mažiau kaip 62 žmones. 2018 m. gegužės 4 d. įvykęs vulkano Kilauea Havajuose išsiveržimas privertė tūkstančius žmonių palikti savo namus. Socialinės žiniasklaidos vartotojai plačiai pasidalijo dramatiškomis nuotraukomis. Nuo gegužės vidurio Indonezijos vulkanas taip pat buvo išsiveržęs birželio 1 d., išmesdamas dūmus beveik į 4 mylių aukštį.
Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl vulkanų išsiveržimų padarinių per pastaruosius 300 metų mirė daugiau kaip 260 000 žmonių, daug žmonių nukentėjo ypač, pavyzdžiui, 1991 m. birželio 9 d. Filipinuose – nukentėjo 1 036 065 žmonės, 2015 m. rugpjūčio 14 d. Ekvadore – nukentėjo 800000 žmonių, 2006 m. rugpjūčio 14 d. Ekvadore – nukentėjo 300013 žmonių, 2005 lapkričio 24 d. Komoruose – nukentėjo 245000 žmonių.
Vulkanų išsiveržimai sukelia ir kitus dramatiškiausius pokyčius žemėje, vandenyje daugelyje kilometrų aplink juos. Jie gali laikinai pakeisti mūsų planetos klimatą. Išsiveržimai dažnai verčia žmones, gyvenančius netoli vulkanų, palikti savo žemę ir namus, kartais visam laikui, miestai, augalai, transportavimo sistemos, lėktuvai ir elektros tinklai gali būti pažeisti.
Dažniausiai kelia problemų vandens garai išmetami vulkanų išsiveržimų metu. Sieros dioksidas, anglies dioksidas (CO2) ir vandenilis išmetami mažesniais kiekiais. Anglies monoksidas, vandenilio sulfidas ir vandenilio fluoridas taip pat išmetami, bet paprastai sudaro mažiau kaip 1 procentą viso išmetimo tūrio. CO2 prisideda prie šiltnamio efekto. Vulkanų išsiveržimai kasmet gamina apie 110 mln. t CO2, o žmogaus veikla sudaro beveik 10 000 kartų didesnį kiekį. Dideli vulkanų išsiveržimai sukelia ir papildomų klimato pokyčių, neskaitant globalinio atšilimo ir rūgščių lietų.
Įprasta, kad po vulkanų išsiveržimų pajuntama, kad paviršiniai geriamojo vandens šaltiniai arba atviri vandens telkiniai užteršti pelenais, dėl dujų ar toksinių medžiagų poveikio ar šalia esančių gyvūnų lavonų; užteršti filtrai ar vandens valymo įrenginiai; paveikti geriamojo vandens arba nuotekų vamzdynai; pažeisti pastatai; juntami paviršinio vandens kokybės pokyčiai, upių, upelių ir šulinių užterštumas; sunaikinamos elektros perdavimo ir ryšio linijos; kyla gaisrai.
Dėl vulkanų išsiveržimų pavojus žmonėms kyla ir intensyviam susisiekimui oro transportu, ypač dėl vulkanų išsiveržimų metu atsirandančių pelenų ir aerozolių debesų. Nedaug tokių atvejų užfiksuota, bet jų metu reaktyviniai varikliai nustojo veikti, kai lėktuvai praskriejo pro vulkaninius debesis. Buvo išvengta katastrofos tik paskutinę minutę, kai pilotai galėjo iš naujo paleisti variklius. Be to, variklius po incidento reikėjo pakeisti ir remontuoti. Reaguodama į šiuos pavojus Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija sukūrė pasaulinę sistemą, skirtą radijo signalais įspėti pilotus apie vulkano išsiveržimus ir jų tikėtiną mastą. Ši sistema padeda aviacijos pareigūnams nukreipti oro eismą tolyn nuo pavojingų pelenų koncentracijų vietų. Pavyzdžiui, praėjus kelioms savaitėms po Islandijos Eyjafjallajökullo ugnikalnio išsiveržimo pradžios 2010 m. kovo mėn., surinktų duomenų apie pelenų kiekį dėka, nacionalinės aviacijos institucijos nusprendė keleivių saugumui keletą dienų neskristi į šiaurės ir centrinę Europą.
Turtinę žalą dėl ugnikalnių išsiveržimų sunku įvertinti dėl taikomų skirtingų vertinimo sistemų, nors vienas atliktas tyrimas apskaičiavo, kad visame pasaulyje per metus žmonės vidutiniškai patiria 1 mlrd. JAV dolerių žalą turtui dėl vulkanų išsiveržimų. 1980 m. Šv. Helenso vulkano (Vašingtono valstija, JAV) išsiveržimas sukėlė daugiau kiap 1 mlrd. JAV dolerių vertės žalą, daugiausia medienos pramonei. 1991 m. ugnikalnio Pinatubo išsiveržimo Filipinuose metu buvo padaryta 7 mlrd. JAV dolerių žala ir patirtų nuostolių padariniai jautėsi daug metų po to, nes dauguma ariamosios žemės buvo užtvindyta purvu.
Būdinga tai, kad vulkanų išsiveržimai įtakoja ekonomiką per ugnies paveiktą kraštovaizdį ir žala padaroma lavos ir piroklastinių srautų, kurie sunaikina tiltus ir namus, pelenai naikina pasėlius ir vandenį, lavos srautai suniokoja bendruomenes, tačiau, pavyzdžiui, Havajų valstijos žemės ūkiui pastebėtas naujas ugnikalnio išsiveržimo poveikis – vulkaninis rūkas arba „vog“, kurį sudaro sieros dioksidas, CO2, vanduo ir anglies monoksidas, kuris kenksmingas gyvūnams ir pasėliams.
Vulkanų išsiveržimai sunaikina augalus plačioje teritorijoje. Geras dalykas yra tai, kad po išsiveržimo dirvožemis tampa labai turtingas, todėl, kai viskas atvėsta, augalalija gali greitai atsigauti. Gyvūnai nužudomi dėl lavos, piroklastikos srautų, dujų poveikio ir pan. Pavyzdžiui, po Šv. Helenos vulkano išsiveržimo buvo apskaičiuota, kad Vašingtono valstijoje 1980 metais žuvo 11 000 kiškių, 6 000 stirnų, 2200 elnių, 1400 kojotų, 200 juodųjų lokių ir 15 kalnų liūtų.
Povandeniniam gyvenimui gali turėti įtakos vandens rūgštingumo padidėjimas, padidėjęs drumstumas, temperatūros pokytis ir (arba) maisto tiekimo pokyčiai. Šie veiksniai gali nužudyti žuvis. Išsiveržimai įtakoja paukščių migraciją, skraidymo galimybes ir šėrimą. Pavyzdžiui, pelenai gali labai pakenkti paukščių sparnams. Vulkanų išsiveržimų poveikis vabzdžiams priklauso nuo jo dydžio ir vabzdžių augimo stadijos. Paprastai trumpalaikis poveikis gamtai yra labai didelis. Manoma, kad iš tikrųjų ilgalaikis išsiveržimo poveikis laukinei gyvūnijai paprastai yra gana mažas. Mokslininkai nustatė, kad tiek augalai atsigavo, tiek gyvūnai grįžo į visiškai nuniokotus plotus per metus ar net anksčiau po vulkano išsiveržimo.
Poveikis, kurį išsiveržęs vulkanas gali padaryti netoliese esančiam miestui savo apimtimi gali būti skirtingas. Pavyzdžiui, atmosferos sąlygos gali nukenksminti pelenus, o topografiniai ypatumai piroklastinius srautus nukreipti saugia žmonėms kryptimi. Priešingai, esant kai kurioms atmosferos, ir topografinėms sąlygoms gali suintensyvėti pelenų kritimas ant miesto ir piroklastiniai srautai judėti miesto link dėl kurių gali būti sužeisti, užmušti žmonės ir sunaikintas jų turtas. Keli pavyzdžiai: 1984 m. Mauna Loa ugnikalnio išsiveržimas Havajuose pasiuntė lavą link Hilo miesto, tačiau srautas sustojo prieš pat miestą; 1973 m. Heimaey vulkano išsiveržimas Islandijoje palaidojo didelę Heimajeno miesto dalį po lava; 1980 m. pelenai išmesti iš Šv. Helenos ugnikalnio nukrito ant daugelio Vašingtono ir Oregono valstijų miestų.
Laimei, vulkanai demonstruoja išankstinius požymius, kuriuos nustatant ir analizuojant laiku, galima numatyti jų išsiveržimus ir įspėti visuomenę, kas suteikia žmonėms pakankamai laiko pasiruošti vulkano išsiveržimui. Dauguma vulkanų siunčia įspėjimus prieš išsiveržimą.
Požymiai gali reikštis keletą savaičių, mėnesių ar netgi prieš prasidedant išsiveržimui, arba jie gali nuslopti bet kuriuo metu, o ne po to vyks išsiveržimas.
Reikia pabrėžti, kad daugumoje vulkanų išsiveržimų atvejų geologai konsultuoja vietos civilinės gynybos institucijas, kurios sprendžia evakuacijos klausimus. Atstumas, į kurį turite evakuotis, visiškai priklauso nuo to, kokio pobūdžio išsiveržimas vyksta. Jei nežinote apie tai kokio masto numatomas ugnikalnio išsiveržimas ir planuojate pasitraukti iš rizikos zonos, galbūt norėsite būti mažiausiai 25-30 km atstumu nuo vulkano, įsitikinkite, kad turite gerą evakuacijos maršrutą, kad galėtumėte jei reikia, pasitraukti dar toliau, ir visais būdais venkite likti žemumose!
Arvydas Survila
