Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) kartu su partneriais iš Belgijos, Italijos ir Vengrijos įgyvendina „Copernicus“ programos „European health“ projekto antrąjį etapą, kurio tikslas – teikti naujausią ir lengvai suprantamą su klimato kaita ir sveikata susijusią informaciją sveikatos ir aplinkos specialistams Europos regione. Pagrindinis projekto rezultatas – sukurta viešai prieinama klimato kaitos duomenų bazė, skelbiama „Copernicus Climate Change European Health service“ pranešime.
Duomenų bazėje bus skelbiama informacija apie praeities (2008–2017 m.) ir dabarties klimatą, joje pateikiamas įrankių rinkinys leis vartotojams kurti aplikacijas ir naudoti duomenų bazės turinį, generuoti informaciją, leisiančią lengviau panaudoti klimato duomenis sveikatos srityje.
Klimato duomenų bazė bus sudaryta iš keturių prototipų:
1. Karščio iš šalčio poveikis: šis prototipas nagrinės skirtingų temperatūrų, karščio bangų poveikį Europos, nacionaliniu ir miestų lygmeniu bei su karščio bangomis susijusį mirtingumą (miestų lygmeniu). Panaudojant EURO-CORDEX programą planuojama sukurti karščio ir šalčio bangų miestuose prognozes iki 2100 metų. SMLPC labiausiai prisideda prie šio prototipo kūrimo. Internetinės apklausos būdu buvo gauti rezultatai iš Baltijos ir kai kurių Skandinavijos šalių dėl jose taikomų karščio bei šalčio apibrėžimų, taip pat karštų ir šaltų dienų skaičių nuo 2008 m.
2. Alergiją sukeliančios žiedadulkės: šis prototipas dėmesį skirs beržo, ambrozijų ir žolių (pievų) žiedadulkių paplitimui regioniniu mastu. Taip pat kasmet gruodžio–sausio mėn. bus rengiamos prognozės ateinančiam žiedadulkių sezonui.
3. Nariuotakojų sukeliamos ligos: šis prototipas nagrinės skirtingų Europos regionų klimato tinkamumą Aedes albopictus (tigrinio uodo) ir Ixodes Ricinus (iksodinės erkės) veisimuisi bei A. albopictus sezono trukmę. Planuojama sumodeliuoti šių rodiklių prognozes iki 2100 m.
4. Miesto klimato duomenys: šiame prototipe bus nagrinėjamas karščio poveikis bei karščio salos efektas 100 didžiausių Europos miestų. Karščio salos efektas parodo, kad labiau apgyvendintose miesto dalyse vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse.
Pagrindinis projekto koordinatorius yra VITO institutas (Belgija). Jis užtikrina plano priemonių vykdymą pagal numatytus terminus bei organizuoja partnerių susitikimus tarpiniams rezultatams apžvelgti. Paskutinio susitikimo metu Berchemebuvo aptarti įvykdyti darbai, pristatyti Klimato kaitos duomenų bazės prototipai, jos galimybės ir galimi iššūkiai. Dalyviai turėjo galimybę išreikšti nuomonę dėl kuriamos sistemos turinio, išdėstymo, laiko apribojimų ir apibrėžimų. Taip pat buvo aptarti tolesni darbai.
Šiuo metu duomenų bazė yra parengiamajame etape. Bendradarbiaujant nacionalinėms institucijomis, atsakingomis už klimato duomenų kaupimą, yra renkama informacija apie karščio ir šalčio bangas, laukiama duomenų apie alergijas sukeliančių žiedadulkių sezoniškumą bei nariuotakojų paplitimą. Toliau numatytas duomenų validizavimas, dokumentavimas, vartotojo vadovo sukūrimas, vaizdo instrukcijos parengimas, galutinė konferencija ir rezultatų viešinimas. Klimato duomenų bazę viešam naudojimui planuojama pateikti 2019 m. II ketvirtį. Tikima, kad laisvai prieinami klimato ir sveikatos duomenys bei interaktyvūs žemėlapiai sulauks susidomėjimo ir bus naudingi įvairių sričių atstovams.
Lrt.lt
