12 Mėnulyje vaikščiojusių astronautų – tai tikriausiai vienas geriausių, jei tik ne geriausias, NASA pasiekimas. Mėnulyje astronautai rinko akmenis, fotografavo, atliko eksperimentus, paliko keletą vėliavų ir sugrįžo – bet šie savaites trukę „Apollo“ programos vizitai nelėmė ilgesnio žmonijos užsilikimo Mėnulyje.
Nuo paskutinio „Apollo 17“ nusileidimo Mėnulyje 1972 m. gruodį jau praėjo 45 metai, tačiau yra pakankamai priežasčių vėl sugrįžti į Žemės didįjį, dulkėtą palydovą – ir jame pasilikti.
Mokslininkai ir verslininkai mano, kad Žemės palydovą būtų galima paversti degalų baze kosmose, o tai praverstų tolimoms kosmoso misijoms, bandymams įsikurti Marse, neregėtų teleskopų kūrimams ir tyrimams, kurie išspręstų senas mokslines paslaptis apie Žemės ir Mėnulio atsiradimą. Bazė Mėnulyje galėtų paskatinti ir viso pasaulio ekonomiką – nes būtų galima organizuoti ekskursijas po palydovo erdves.
„Nuolatinė mokslinių tyrimų stotis Mėnulyje būtų logiškas žingsnis. Iki jo keliauti reikia tik 3 dienas, tad galėtume leisti sau klysti ir tai nesibaigtų mirtimis. Ir juk vis dar turime išrasti ir išbandyti daugybę prietaisų tam, kad galėtume kapstytis toliau“, – teigia buvęs astronautas Chrisas Hadfieldas.
Nors svajonės vėl pakilti į Mėnulį yra realios, daugelis astronautų ir kitų ekspertų sako, kad per pastaruosius dešimtmečius didžiausi trukdžiai neleidžiantys to padaryti yra tokie banalūs, kad kelia depresiją.
Pakilti į Mėnuli brangu, bet nelabai
Didžiausia kliūtis visoms kosmoso misijos, kuriose turi dalyvauti žmonės – didelės išlaidos. 2017 m. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatymą, kuriame nurodyta, jog valstybė NASA skirs 19,5 mlrd. dolerių, o iki 2019 m. suma gali pakilti iki 19,9 mlrd. dolerių.
Suma atrodo didelė, tačiau reikia prisiminti, kad visi pinigai yra paskirstomi skirtingiems kosmoso agentūros padaliniams ir didelį potencialą turinčioms misijoms, pavyzdžiui: Jameso Webbo kosminis teleskopas, didelis raketų projektas „Space Lunch System“ (SLS), projektai, dirbantys prie misijų į Saulę, Jupiterį, Marsą, asteroidų žiedą, Koiperio juostą ir į Saulės sistemos pakraštį.
Kaip kontrastą NASA pinigams galima paimti JAV kariuomenės biudžetą, kuris yra 600 mlrd. dolerių. Vienas kariuomenės projektas, kuriuo siekiama modernizuoti Amerikos branduolinį arsenalą ir jį plėsti per 30 metų gali kainuoti 1,7 trilijonus dolerių.
Be to, šiuo metu NASA biudžetas yra mažesnis, nei buvo anksčiau.
„Didžiausia Federalinio biudžeto dalis, tekusi NASA buvo 4 proc. – ir tai nutiko 1965-aisiais. Per paskutinius 40 m. jis yra žemiau 1 proc., o per paskutinius 15 m. – 0,4 proc.“, – sako „Apollo 7“ astronautas Walteris Cunninghamas per 2015 m. JAV Kongreso posėdį.
Prezidentas D.Trumpas, skirdamas biudžetą NASA, reikalauja, kad astronautai sugrįžtų į Mėnulį – o galiausiai aplankytų ir Marsą. Tačiau žiūrint į kylančias kainas ir didelius atidėjimus SLS programoje, tokių lėšų gali būti per mažai pasiekti bent vieną iš šių objektų.
2005 m. NASA pranešė, kad sugrįžti į Mėnulį kainuotų 104 mlrd. dolerių, o dabar ši suma jau siekia 133 milijardus – ir taip yra dėl infliacijos. Pati „Apollo“ programa šiandien kainuotų 120 mlrd. dolerių.
„Žvalgomieji tyrimai kosmoso įmonei yra brangiausi ir jiems sunkiausia gauti politinę paramą. Jei valdžia nenuspręs skirti daugiau pinigų, mes galėsime tik kalbėti apie misijas- bet ne jas vykdyti“, – teigė W. Cunninghamas.
Kosmoso agentūros kova su prezidentais
D.Trumpas galvoja, kad astronautus nugabenti atgal į Mėnulį pavyks maždaug 2023 m. Šie metai jau būtų prezidento antros kadencijos pabaiga – jei, žinoma, jis bus išrinktas antrą kartą.
„Kaip galime tikėti prezidentu, kuris kalba apie tai, kas nutiks dvi kadencijas į priekį? Tai yra tik kalbos“, – sako C. Hadfieldas.
Anot astronauto, transporto, galinčio nugabenti žmones į Mėnulį ar kitas planetas, dizainas, inžinerija, testavimas yra daug ilgesnis procesas nei dvi prezidento kadencijos. Tačiau lengva prognozuoti, kad naujas į valdžią atėjęs prezidentas atsisakys buvusio lyderio kosminių tyrimų prioritetų ir pakeis juos savais.
Pavyzdžiui, 2004 m. prezidento Georgeo W. Busho administracija davė užduotį NASA sugalvoti kuo galima būtų pakeisti kosminių šatlų programą, kuri jau artėjo prie pabaigos – o taip pat kaip sugrįžti į Mėnulį. Agentūra sumąstė „Constellation“ programą, kurioje buvo numatyta astronautus nutupdyti Mėnulyje naudojant raketą „Ares“ ir kosminį laivą „Orion“.
Šiam tikslui per 5 kūrybos metus NASA išleido 9 mlrd. dolerių. Jie statė ir testavo techninę įrangą, skirtą skraidinti žmones. Tačiau po to kai Barackas Obama atėjo į valdžią ir Vyriausybės atskaitomybės tarnyba išleido pranešimą, kad NASA nesugeba apskaičiuoti savo išlaidų „Constellation“ programai, prezidentas nusprendė susikoncentruoti į SLS programą.
„Aš norėčiau prezidento, kuris ne tik suteiks reikiamą biudžetą misijoms, bet ir leis pabaigti tai, ką jau pradėjome – kad ir kokia misija tai bebūtų“, – 2016 m. dar prieš D. Trumpui ateinant į valdžią teigė metus kosmose praleidęs astronautas Scottas Kelly.
D. Trumpas SLS programos neatmetė, tačiau vis tiek šiek tiek pakeitė B. Obamos tikslus nuskraidinti astronautus į asteroidą, Mėnulį ir Marsą.
Tokie dažni NASA prioritetų keitimai nuo vienos programos atšaukimo iki kitos kainavo maždaug 20 mlrd. dolerių nuostolių, o taip pat metus iššvaistyto laiko ir motyvacijos.
„Aš labai nusivylęs, kad jie tokie lėti ir bando daryti vis ką nors kito. Aš jau nieko nesitikiu netolimoje ateityje, tik stebiu dalykus, kai jie priartėja“, – teigia buvęs astronautas Jimas Lovellis.
Aukščiau valdžios gali būti tik žmonės, kurie ją renka ir gali įtakoti politikų prioritetų pasikeitimus, tačiau Mėnulio tyrinėjimams jie visada buvo pakankamai abejingi.
„Apollo“ programos geriausiais laikais – kai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas atsistojo ant Mėnulio paviršiaus – tik 53 proc. amerikiečių manė, kad ši misija yra verta tokių pinigų. Vėliau „Apollo“ programos pripažinimas tarp paprastų amerikiečių buvo mažesnis nei 50 prioc.
Šiandien 55 proc. amerikiečių mano, kad NASA sugrįžimą į Mėnulį turėtų paversti prioritetu, tačiau tik ketvirtadalis šio skaičiaus sutinka, kad tai turėtų būti aukščiausias prioritetas. 44 proc. apklaustųjų mano, kad astronautai į Mėnulį turėtų visai nebegrįžti.
Tuo tarpu keliavimui į Marsą žmonės pritaria labiau. 63 proc. mano, kad tai turėtų būti NASA prioritetas, tačiau 91 proc. mano, kad pavojingų Žemei asteroidų stebėjimas yra svarbiau.
Politika – ne vienintelė kliūtis
NASA karas su politikais ir biudžetas nėra vienintelės kliūtys, neleidžiančios sugrąžinti astronautų į Mėnulį. Žemės palydovas yra 4,5 mlrd. metų senumo spąstai žmonijai, ir į tai neturėtų būti žiūrima atmestinai.
Kaip žinome, Mėnulio paviršius yra pilnas kraterių ir riedulių, kurie kelia pavojų raketų ir kosminių laivų nusileidimams. Štai pirmam nusileidimui Mėnulyje Amerikos valdžia turėjo išleisti milijardus dolerių – kad sukurtų, užprogramuotų ir nugabentų techniką į Mėnulį, kuri galėtų sužymėti jo paviršiaus pasikeitimus ir taip padėtų pirmosios misijos organizatoriams rasti saugias vietas nusileidimui.
Tačiau didesnį susirūpinimą nei rieduliai ir krateriai kelia tai, ką sukėlė meteoritai – regolitą, dar vadinamą mėnulio dulkėmis.
„Mėnulis yra padengtas mėnulio dulkėmis, kurių sluoksnis kai kuriuose regionuose siekia net kelis centimetrus. Jos nuo Saulės vėjo tampa elektrostatiškomis, o taip pat jos yra labai skvarbios ir purvina bei apgadina astronautų kostiumus, transporto priemones ir sistemas“, – 2014m. rašė aeronautikos inžinierius iš Pietų Kalifornijos universiteto Madhu Thangavelu.
Peggy Whitson – astronautė, kosmose gyvenusi 665 dienas – pritaria, kad „Apollo“ misijos astronautai su Mėnulio dulkėmis turėjo daug problemų. „Jei mes norime ten įkurti ilgalaikes bazes, turime išsiaiškinti kaip tvarkytis su šiomis dulkėmis“, – sako ji.
Problemų yra ir su Saulės šviesa. 14,75 dienas Mėnulio paviršius yra baisiai kepinamas Saulės – nes palydovas neturi jokios apsaugančios atmosferos. Kitas 14,75 dienas Mėnulis yra visiškai tamsoje ir tada tampa viena šalčiausių vietų.
NASA gamina mažą atominį reaktorių – „Kilopower“ – kuris tiektų energiją astronautams tada, kai Saulė neapšviečia Mėnulio. Jis taip pat praverstų kitose planetose – pavyzdžiui, Marse.
„Nėra labiau nedėkingų ir atšiaurių sąlygų nei Mėnulyje, bet dėl to, kad jis yra taip netoli Žemės – nėra geresnės vietos, kurioje būtų galima išmokti gyventi ne savo planetoje“, – rašo M. Thangavelu.
NASA jau yra sukūrusi dulkėms ir Saulei atsparius kosmoso kostiumus ir mėnuleigius, tačiau nėra neaišku ar ši įranga yra parengta naudoti – nes ji buvo atsisakytos „Constellation“ programos dalis.
Padėti stengiasi dėl kosmoso pamišę milijardieriai
„Milijardierių, pamišusių dėl kosmoso, karta jau atėjo ir tai yra puiku“, – teigia buvęs astronautas Jeffrey Hoffmanas.
Jis kalba apie Eloną Muską ir jo kompaniją „SpaceX“ bei Jeffą Bezosą, kuris valdo kosmoso įmonę „Blue Origin“.
„Nėra net abejonės, kad jei norime keliauti toliau – o ypač jei norime keliauti toliau nei Mėnulis – mums reikia naujo transporto, nes kol kas esame arklių ir vaikiškų vežimėlių amžiuje“, – sako J. Hoffmanas.
Dauguma astronautų, norinčių į Mėnulį, tiki J. Bezoso vizija: perkelti visą sunkiąją industriją į Mėnulį, o Žemėje palikti tik žmones ir lengvąją industriją. J. Bezosas mano, kad pradėti statyti bazę Mėnulyje galima naudojant naujas „Blue Origin“ kuriamas „New Gelnn“ raketas.
E. Muskas taip pat kalba apie „SpaceX“ kuriamas „Big Falcon“ raketas, kurios padės įperkamai ir reguliariai lankytis Mėnulyje. Gali būti, kad „SpaceX“ bus pirmoji iš šiuo metu egzistuojančių kosmoso agentūrų, kuri po tiek metų apsilankys Mėnulyje. E. Muskas yra užsiminęs, kad du privatūs asmenys jau yra sumokėję nemažą pinigų sumą, kad galėtų pakeliauti „Crew Dragon“ kosmoso kapsule, galinčia nuskraidinti žmogų aplink Mėnulį ir atgal į Žemę.
„Aš tikiuosi, kad kurią nors dieną Mėnulis taps Žemės ekonominės srities dalimi taip pat kaip geostacionarioji orbita ir žemoji Žemės orbita“, – teigė J. Hoffmanas.
Astronautai lieka optimistiški ir neabejoja, kad kada nors žmonės vėl pasieks Mėnulį, o galiausiai ir Marsą. Belieka klausimas – kada tai įvyks?
„Tikriausiai kada nors sugebėsime viską išspręsi ir grįžti į Mėnulį, o ilgainiui pasieksime ir Marsą. Aš jau tikriausiai to nepamatysiu – bet tikiuosi, kad tai bus sėkminga misija“, – sako J. Lovellis.
Parengta pagal „Science Alert“.
Lrt.lt
