Tikriausiai prisimenate mokslininkų neįprastą atradimą – Sibiro vienaragio, lot. Elasmotherium sibiricum, kaukolę, kuri suteikė nemažai informacijos apie šį keistą gyvūną. Nepaisant atliktų tyrimų, paleontologams šis gyvūnas vis dar yra paslaptingas ir labai įdomus.
Nesenai pirmą kartą buvo išritas Sibiro vienaragio DNR – ir taip paaiškėjo, kad dauguma faktų apie šį gyvūną buvo ne visai teisingi.
Visų pirma, senovinis raganosis nemirė prieš paskutinį ledynmetį (prieš 200 000 metų), kaip anksčiau buvo manyta. Jis gyveno daug ilgiau ir išnyko pakankamai neseniai – tik prieš 36 tūkst. metų. Gali būti, kad Sibiro vienaragiai dalinosi teritorija ir su šiuolaikiniais žmonėmis.
Be to, kad ir kokie jie būtų panašūs į dabartinius raganosius – Sibiro vienaragiai visiškai nesusiję su šiais gyvūnais.
Elasmotherium sibiricum priklauso išskirtinei gyvūnų šeimai, kuri atsiskyrė nuo su dabartiniais raganosiais susijusios linijos prieš 40 mln. metų.
Iki dabar žinoti ką nors apie šiuos gyvūnus buvo sunku, nes fosilijų, kurias galima analizuoti, nėra daug. O ir tuos kaulus, kurie buvo atrasti ir kurie leido nustatyti gyvūno masę – apie 3,5 tonos – irgi yra sunku tirti.
2016 m. pateiktame Sibiro raganosio apraše teigiama, kad radioaktyviosios anglies datavimo metodu buvo nustatyta, jog šie gyvūnai išnyko dar vėliau – prieš 29 tūkst. metų. Bet dėl kolageno kaukolėje stokos rezultatai buvo nepatikimi.
Nauji duomenys
Šį kartą tarptautinė mokslininkų komanda surinko 23 Sibiro vienaragio kaulų pavyzdžius ir ištyrė juos radioaktyviosios anglies datavimo metodu.
Gauti rezultatai buvo stebinantys. Analizė parodė, kad gyvūnai gyveno dar tada, kai buvo manoma, jog jie jau yra išnykę – prieš 35-36 tūkst. metų. Tuo metu žmonės jau ėmė gyventi dabartinės Rusijos stepėse, Kazachstane, Mongolijoje ir Šiaurės Kinijoje – bet žmonės tikriausiai nebuvo priežastis, kuri išnaikino šiuos milžinus.
„Tuo metu vyko klimato pasikeitimas, kuris nors ir nebuvo stiprus, vis tiek sąlygojo šaltesnes žiemas – o tai pakeitė ir tos vietos augaliją. Mes taip pat galime matyti pasikeitimus gyvūno kaulų izotopuose bei išmatuoti juose esančia anglį ir azotą – o tai parodė, jog Sibiro vienaragiai valgė tik žolę“, – teigia senovinio DNR tyrinėtojas iš Adelaidės universiteto Alanas Cooperis.
Tuo pat metu ten gyvenę kiti gyvūnai dėl klimato pasikeitimo ėmė keisti savo dietą – pradėjo valgyti žoleles, krūmynus ir bet kokius kitus augalus, o Sibiro vienaragiai – ne.
„Atrodo, kad šis gyvūnas valgė tik žolę ir dėl to negalėjo išgyventi, Jo galva buvo tokia didelė, kad jis ją laikydavo kuo arčiau žemės – maždaug žolės aukštyje. Dėl to jis jos galėdavo net nekelti – o tai sukelia klausimų ar jis apskritai galėjo pakelti galvą. Šis gyvūnas valgė tik žolę, o aplinkai pasikeitus jis išnyko“, – sako A.Cooperis.
Milžiniškas ragas
Mokslininkai tiksliai nežino koks buvo šio gyvūno rago dydis, nes nei vienas pavyzdys taip ir nebuvo rastas. Tačiau kaukolės vieta, ant kurios turėjo augti ragas – labai didelė. Palyginus Elasmotherium sibiricum su dabartiniais ragus turinčiais gyvūnus – Sibiro vienaragio ragas galėjo būti iki 1 m. ilgio.
Mokslininkai mano, kad jo didelė galva su milžinišku ragu tikrai apsunkino gyvūno galimybę pasiekti aukščiau augančius žalumynus – nors jo protėviai sugebėjo ištverti net keletą klimato pasikeitimų.
Kodėl būtent šis, ne toks stiprus klimato pasikeitimas, išnaikino Sibiro vienaragius – mokslininkams vis dar nežinoma. Aišku tik viena: šio gyvūno atvejis gali būti traktuojamas kaip įspėjimas mums.
„Šio gyvūno atvejis parodo, kad nereikia didelio klimato pasikeitimo, kad pasikeistų augalija, o dėl to išnyktų tam tikros gyvūnų rūšys. Be to, tai įvyko dar prieš tai kai žmonės ėmė varžyti gyvūnų gyvenimo vietas – taigi, ar įsivaizduojate kas atsitiktų dabar?“, – klausia A.Cooperis.
Parengta pagal „Science Alert“.
Technologijos.lt
