Gali būti, kad pirmosios supermasyvios juodosios skylės atsirado kolapsuojant supermasyvioms žvaigždėms. Tokių pirmykščių darinių masė galėjo siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių Saulės masių.
Supermasyvios žvaigždės egzistavo gana trumpai – po kelis šimtus tūkstančių metų – ir tik tada, kai Visatos amžius buvo 180-280 milijonų metų.
Dabar pristatyti tokių žvaigždžių spektrų skaičiavimai.
Šiuos objektus turėtų gaubti 6000-8000 laipsnių temperatūros krentančių dujų apvalkalai. Jie sugeria didžiąją dalį centrinio kūno spinduliuotės ir šviečia infraraudonaisiais spinduliais. Viena žvaigždė galėtų šviesti taip ryškiai, kaip dešimt milijardų Saulių. Tokį ryškų objektą, net ir esantį taip toli, galėtų aptikti James Webb kosminis teleskopas, kuris turėtų pakilti į orbitą per artimiausius kelerius metus.
Kiti planuojami teleskopai, jautrūs infraraudoniesiems spinduliams, tokie kaip Euclid ir WFIRST, turėtų aptikti tokias žvaigždes, jei jos dar egzistavo Visatai esant 500 milijonų metų amžiaus. Taigi gali būti, kad per artimiausius dešimt metų galėsime tvirtai patikrinti šią supermasyvių juodųjų skylių kilmės hipotezę.
Technologijos.lt
