Greičiausiai turime padėkoti fantastinių filmų kūrėjų vaizduotei, jei kalbėdami apie senatvę ir sustabdytą laiką, pirmiausia pagalvojame apie ne itin patogų šaldiklį. Visgi realybė kiek paprastesnė – mokslininkai teigia, kad po 5–12 metų senolitikaimums padės „pergyventi“ pačią senatvę.
Įsivaizduokite vieną tabletę, kuri gali senėjimo ligas (artritą, sklerozę ar kitas) išbraukti iš ligų sąrašo.
Senolitikų kūrėjai teigia, kad bandymai su gyvūnais nuteikia išties optimistiškai. Senolitikais galima vadinti vaistus, kurie selektyviai žudo ląsteles, kurios nebėra įgalios augti ir dalintis. Iš esmės jos mūsų organizmui jau nėra reikalingos, tačiau evoliucinis mechanizmas toli gražu nėra toks paprastas.
Zombiai mūsų kūne
Jeigu gerontologų bandymai su žmonėmis bus tokie sėkmingi, kaip tikimasi, gali būti, kad dalis šiandieninių penkiasdešimtmečių galės mėgautis ilgesne jaunyste. Daugybė mokslininkų pabrėžia, kad daug svarbiau yra ne bendra ilgėjanti gyvenimo trukmė, bet tas laikas, kurį žmogus gali gyventi sveikai ir visavertiškai.
Sveikas pasenimas, kad ir kaip keistai šis terminas skambėtų, yra tai, į ką šiuo metu investuojama daugiausia pastangų ir lėšų. „Savo laboratorijoje ieškome naujų būdų sustabdyti senėjimo procesus ir užkirsti kelią ligoms, kurios dažniausiai pasireiškia tik sulaukus tam tikro amžiaus“, – leidiniui „The Guardian“ sakė Mingas Xu, Konektikuto universiteto mokslininkas.
Jis kuria medikamentus, kurie būtų nukreipti prieš vadinamąsias zombių ląsteles, kurios mums tampa nereikalingos, išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios galiausiai gali padaryti žalos įvairiems kūno audiniams.
2011 metais mokslininkui ir jo komandai pavyko pademonstruoti, kad įvairios dirbtinai sukeltos genetinės mutacijos gali padėti atsikratyti ląstelių „zombių“ ir gali pailginti jau pagyvenusių pelių gyvenimo trukmę.
Mokslininkas tęsė bandymus ir 2016 metais parodė, kaip skiriasi natūraliai pasenusios pelės. Viena pelė, kuriai buvo pašalintos negyvybingos ląstelės, atrodė daug geriau už kitą, kuri seno įprastai.
Paviešinęs pelių nuotrauką, tyrėjas susilaukė investuotojų dėmesio. Ir ne tik dėmesio… Jeffas Bezosas, „PayPal“ įkūrėjas Peteris Thielas pravėrė savo pinigines. Taip senėjimo problemos ir ligos atsidūrė tarp karštų Silicio slėnio temų. Investuotojus domino ne tik potenciali milžiniška tokių medikamentų sukūrimo investicinė grąža, bet ir galimybė pratęsti savo pačių gyvenimus. Viskas, ko prašė milijardieriai, – bandymai su žmonėmis turi būti pradėti nedelsiant.
Priešas – evoliucija
Visgi genetiniai triukai, kurie buvo naudojami šalinant neaktyvias ląsteles, žmonėms kėlė realią grėsmę. Buvo sukurta bendrovė „Unity Biotech“, kurios pagrindinis tikslas – rasti saugų būdą, kaip saugiai pašalinti arba sunaikinti tokias ląsteles.
Vienas didžiausių iššūkių – apibrėžti su kuo naujas medikamentas ar metodas turi kovoti. Juk rinkai pristatant naują vaistą, reikia parodyti, kokią ligą ar negalavimą jis gydo, malšina, slopina. Šiuo atveju – senėjimas yra natūralus procesas, kuris pasireiškia visur, o ne konkrečioje kūno vietoje.
Buvo susikoncentruota į geltonosios dėmės degeneraciją, gleukomą ir panašius negalavimus. Laboratorijose, Petri lėkštelėse, naudojant žmogaus audinius pasiekta puikių rezultatų, tačiau kas toliau?
Šiais metais atlikti bandymai su žmonėmis parodė, kad senolitikai padėjo seniems žmonėms nueiti didesnį atstumą. Be to, senolitikai buvo leidžiami į artritu sergančių žmonių kelio sąnarius. Rezultatai buvo dviprasmiški – mažos dozės padėjo žmonėms jaustis geriau, didėjo sąnario lankstumo amplitudė, tačiau, pradėjus leisti didžiausias galimas dozes, efektas dingo.
N–70
Sebastianas Gronke, prestižinio Makso Planko instituto biologas, teigė, kad senolitikais taip domimasi dėl to, nes jie gali padėti vyresnio amžiaus sulaukusiems žmonėms. Dar vienas senolitikų privalumas – jiems organizmas neįgauna atsparumo ir nesukuria gynybinės sistemos. Žinoma, ši prielaida kol kas išlieka teorinė. Dar daugiau, senolitikus būtų galima vartoti ne kasdien, o kartą per savaitę ar mėnesį.
Mokslininkai sutinka ir su tuo, kad senolitikai gali užkirsti kelią nutukimui, kuris dažnai gali būti siejamas ir su senėjimo ligomis. S. Gronke tikina, kad po chemoterapijos ar švitinimo negyvas ląsteles taip pat reikia pašalinti, o tai padarytų būtent senolitikai.
Šiuo metu aktyviai diskutuojama, nuo kokio amžiaus žmonės turėtų ieškoti tokio medikamento. Nors jaunoms pelėms bandymu metu senolitikas žalos nepadaro, tačiau jis veiksmingiausias, kai bandymai atliekami pelėms, kurių amžius atitiktų 70 žmogaus metų.
Šiame draudimų amžiuje jau galima įsivaizduoti prekę vaistinėje su ženklu N–70 ir vaistininkę, prašančią garbingo amžiaus žmogaus asmens dokumento.
Sakote, kad to tiesiog nesulauksime? Konektikuto universiteto tyrėjas yra kitokios nuomonės. Pasak jo, 5 metus reiks laukti, jei viskas seksis, 12 – jei fortūna atsuks nugarą. Nors laikas išties reliatyvus, dešimtmetis greičiausiai neatrodo per toli ir itin garbingo amžiaus žmogui.
Lrt.lt
