Žmogus turėjęs darbą, gerbiamas darbdavių, kolegų, mylimas kaimynų, turintis savo vardu registruotą šeimos kapavietę Tirkšlių kapinėse, amžinojo poilsio atgulė kaip vienišas asmuo ar benamis tam skirtoje laidojimo vietoje Geidžių kapinėse.
Tirkšlių bendruomenei, draugams, kaimynams kyla klausimas, ar vienodai gerbiami velioniai, ar nėra taikomi skirtingi standartai turintiems artimųjų, ir tiems, kurie yra vieniši. Išklausėme nemažai tirkšliškių – bendruomenės narių, kaimynų, draugų, kalbintas darbdavys. Apie susidariusią situaciją kalbėta su Tirkšlių seniūnijos seniūnu Juozu Kungiu, jo pavaduotoja Asta Kesminiene. Atsakymo vykome ir į Socialinės paramos skyrių, vedėja Jolanta Kekytė žodžiu nesutiko duoti interviu, sutiko bendrauti tik pateikus klausimus raštu. Pakalbinome ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių Saulių Šiurį, Telšių AVPK Komunikacijos poskyrio vyriausiąją specialistę Gretą Frajerytę.
Naujienų portalą Budas.lt pasiekė Tirkšlių bendruomenės narių laiškas:
„Mažeikių r. Tirkšlių mstl. nusižudė vienišas 55 m. vyras V. G. Jokių artimųjų neturi. Paliko valstybei namas, sąskaita banke. Žmogus buvo darbštus, pastatė namus, dirbo, slaugė mamą, buvo atsakingas motinos, senelių kapavietės prižiūrėtojas Tirkšliuose, rūpinosi, tvarkė, pastatė paminklą, numatė amžino poilsio vietą ir sau – kapas šeimyninis. Tačiau a. a. V. G. neleido palaidoti šalia artimųjų Tirkšlių kapinėse, nes Mažeikių r. sav. Socialinis skyrius nupirko paslaugą laidoti asmenis, kurie neturi artimųjų, ir benamius – laidojama gali būti tik Geidžiuose. Absurdas! Negi nėra numatyti išimties atvejai? Visose savivaldybėse numatytos išimtys, tik Mažeikiuose – NE? Baisu! Žmogus buvo visiškai vienas, taikus, ramus, galimai iš vienatvės neteko noro gyventi. Ir po mirties buvo palaidotas vienas, atskirai. Tirkšliuose bent kaimynai aplankytų kapus. BET a. a. V. G. tikrai turėjo giminių, kaimynų, draugų, tačiau, galimai, duomenų bazė Mažeikių savivaldybės specialistams to nerodė, o atsakingi asmenys Tirkšlių seniūnijos specialistų nepaklausė – vadinasi, neturi. Laidoja valstybė, valstybės lėšomis, valstybės numatytoje vietoje. Biurokratija visiška.... Situaciją ėmė aiškintis beveik VISI tirkšliškiai, bendruomenė, Tirkšlių seniūnijos specialistai kreipėsi į Mažeikių savivaldybės specialistus, rūpinosi, kad velioniss atgultų šalia artimųjų (gi savas, tirkšliškis) – klasiokai ir buvęs darbdavys net pasiūlė pinigų laidotuvėms, jei jau Socialinis skyrius negali laidoti velionio kitose kapinėse... Bet... negalima! Paslauga nupirkta ir... palaidojo a. a. V. G. Geidžiuose. Susirinkę klasiokai pasimeldė, uždegė žvakes a. a. klasiokui (ir mūsų valdininkų Žmogiškumui).“
Šilti prisiminimai ir vienišas kapas
Tikrai situacija ne eilinė, todėl išklausyta daug pašnekovų. Susitikimas su Tirkšlių seniūnijos bendruomenės atstovais, velionio draugais vyko prie jo mamos ir močiutės kapo Tirkšlių kapinėse. Kapas tvarkingas, uždengtas, pastatytas paminklas, puokštė, žvakės... Bet pirma buvo aplankytas velionio kapas Geidžių kapinėse – čia, šalia benamių, ir jo vienišas kapas, po mirties atskirtas nuo artimųjų – močiutės, mamos.
„Jį palaidojo kaip benamį, o jis savo gyvenimu užsitarnavo mūsų pagarbą – visą gyvenimą buvo tvarkingas, 5 m. slaugė savo mamą, nei vieno neprašė, pats atliko visus slaugos darbus, parbėgdavo iš darbo per laukus pažiūrėti, kaip mama laikosi. Todėl dabar žmonės sukilo velionio palaikyti, kad jis atgultų savo kapavietėje, šalia savo artimų žmonių. Jis buvo vienišas kaimynas, kurio laidotuvėmis būtų pasirūpinusi bendruomenė, klasės draugai, darbdavys, kolegos. Kodėl nepranešė Tirkšlių seniūnijai, iš ko nusprendė, kad juo niekas nepasirūpins, kodėl taip paskubėta viską daryti“, – pasipiktinimo neslėpė velionio klasės draugas Vidmantas Mikalauskas. „Kartu į mokyklą ėjome, anais laikais ir į bažnyčią klapčiukais ėjome, o tada tai buvo negalima, teko atlaikyti ir mokyklos spaudimą sovietiniais laikais. Mama jį buvo gerai išauklėjusi, nors ir viena augino, išaugo ne valkata, o darbštus, draugiškas, atsakingas žmogus. Žmogus 35m. darbo stažą turėjo, vien lentpjūvėje beveik 16 m. išdirbo. Gaila, kad toks tvarkingas, ramus žmogus nusipelnė tokios atskirties“, – šiltais prisiminimais dalijasi pašnekovas. „Kur gavosi tas persižiūrėjimas, kad ne šalia mamos palaidotas. Žmonės dar tikėjosi, kad bus priimtas sprendimas laidoti čia. Nejaugi seniūnijai nereikėjo pranešti. Nepagalvota apie pagarbą vienišam žmogui net po mirties. Atsitiktinai bendruomenė sužinojo (apie jo mirtį – aut. pastaba). Būtų kaimynai apsiėmę laidoti, tiesiog nežinojo to fakto, kad jis mirė ir kad ruošiamasi laidoti kaip benamį“, – vyrui antrina žmona Daiva Mikalauskienė.
„Kai padarė, kad laidoja Savivaldybė, o ne seniūnija, padarė labai toli nuo žmogaus. Jei turime tėvų, protėvių kapus, tai ir palaidokime garbingai. Jei ne Geidžių kapinių prižiūrėtoja, niekas taip ir nebūtų sužinojęs apie velionio laidotuves“, – kalbėjo Tirkšlių seniūnijos bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Asta Griciuvienė, pridurdama, kad tik paskutinę minutę seniūnijos darbuotojas Arūnas vos vienam kitam spėjo pranešti apie laidotuves, nors daug norinčių buvo atsisveikinti su velioniu.
Tirkšlių kapinių prižiūrėtoja Jurgita Viskontienė ne tik piktinosi nepagarba velioniui, kuris augo be tėvo tik su mama, buvo geras kaimynas, su kuriuo visi palaikė draugiškus santykius, bet ir stebėjosi: „Sakoma, kad reikia taupyti žemę, laidoti prie savų, čia to taupymo nematyti, be reikalo užimta viena kapavietė.“
Klausimų daugiau negu atsakymų
Vėliau tirkšliškiai pakvietė aplankyti velionio sodybą. Čia pasitiko tvarkingas namas, prižiūrima aplinka, neseniai nupjauta žolė... Pasak kaimynų, viduje tvarkinga, suremontuota. Artimiausia kaimynė Vanda Butkienė apgailestavo, kad taip ir nepavyko atsisveikinti su draugišku kaimynu, sužinojusi tik prieš pusvalandį iki laidotuvių Geidžiuose. „Visiems buvo didelė nuostaba, kodėl Geidžiuose, juk mamos kapas čia. Atseit, kas tą kapą tvarkys, o kas dabar tą mamos kapą tvarkys? Mes visi kaimynai pro šalį eidami prižiūrėtume. Tuo labiau, kad ten sutvarkyta, kad priežiūros beveik nereikia tik nušluoti. Mama tiek jį mylėjo, tiek juo rūpinosi, o ir jis labai gražiai slaugė pasiligojusią mamą, takeliu per laukus parbėgdavo pamaitinti mamos, aptvarkyti. Labai geras kaimynas ir padėti, ir pasikalbėti. Todėl mums ir kelia rūpestį tokia nepagarba“, – apgailestauja kaimynė.
Žiūrėdami į tvarkingą ūkelį kaimynai gailisi, kad jis neparašė testamento. Taigi, valstybės lėšomis palaidoto kaimyno turtas vėliau pereis valstybės nuosavybėn, bent jau Amžinojo poilsio turėjo būti išlydėtas pagarbiai.
Tirkšlių seniūnijos bendruomenės nariai, draugai kaimynai nesuvokia, kodėl nebuvo leista laidoti velionio šeimyninėje kapavietėjeTirkšlių kapinėse (velionis buvo atsakingas už kapavietės priežiūrą). Pasak kalbėjusiųjų, niekas nebūtų finansiškai nukentėję. „Bendruomenės nariai, kaimynai, darbdavys, klasės draugai būtume susimetę. Nes čia jo šaknys, o dabar nebelieka pagarbos net velioniui“, – teigia V. Mikalauskas.
„Paaiškiname, kad pagal sutarties nuostatas visi Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenę ir mirę asmenys, neturintys giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirę asmenys, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, taip pat mirę nenustatytos tapatybės asmenys, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, laidojami savivaldybės lėšomis Geidžių kapinėse.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021-05-18 gauta informacija, kad V. G. neturi artimųjų, todėl nėra kam pasirūpinti asmens laidojimu, nurodyta, kad reikalinga organizuoti kūno parvežimą iš Šiaulių miesto ir jo laidojimą valstybės lėšomis. Administracija, gavusi informaciją iš policijos, kreipėsi į paslaugos teikėją dėl palaikų parvežimo ir laidojimo paslaugų teikimo“, – tokį atsakymą, į tirkšliškių keltą klausimą, pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius.
Pagrindinis klausimas, dominantis tiek Tirkšlių seniūniją, tiek kaimynus, draugus, kodėl seniūnijai nebuvo pranešta, kad velionis neturi giminių, artimųjų, kurie jį laidos, juk artimaisiais gali būti ir kaimynai, bendruomenės nariai ar draugai.
„Socialinės paramos skyriaus darbuotojai šioje situacijoje visus veiksmus atliko pagal sutarties nuostatas. Kitokios informacijos (be informacijos iš policijos) apie aprašomą įvykį Socialinės paramos skyriuje nebuvo gauta. Aprašomo įvykio detales perskaitėme „Būdo žemaičių“ (toks leidinys neegzistuoja, – red. pas.) atsiųstuose klausimuose“, – toks buvo gautas Savivaldybės administracijos atsakymas į klausimą, kas ir kada Tirkšlių seniūnijai pranešė, kad jų seniūnijos gyventojas V. G. neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie pasirūpintų jo palaidojimu, ir ar buvo klausta, ar laidos seniūnija, ar bendruomenė.
Nors ir nepaaiškinta, kokias sutarties nuostatas atliko minimu atveju ir neatsakyta, kas ir kada pateikė seniūnijai informaciją, tikslinant informaciją gautas atsakymas: „Gyventojas V. G. buvo palaidotas savivaldybės lėšomis kaip asmuo, kuris neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie pasirūpintų jo palaidojimu. Iš Tirkšlių seniūnijos nebuvo gauta jokios informacijos, kad minimas asmuo bus laidojamas seniūnijos ar bendruomenės iniciatyva ir lėšomis, todėl asmuo buvo laidojamas savivaldybės lėšomis pagal sutarties nuostatas.
Tirkšlių seniūnijai buvo suteikta pakankamai laiko organizuoti gyventojo laidojimą Tirkšlių seniūnijos ar bendruomenės lėšomis, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, todėl gyventojas buvo palaidotas savivaldybės lėšomis pagal sutarties nuostatas.“
Tai gal seniūnija nepasirūpino savo gyventoju?
Pakalbinome seniūną J. Kungį, kuris paminėjo, kad buvo kalbėta su Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Rasa Andrulaitiene, vėliau bandoma problemą spręsti ir su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Šiuriu. Pasak seniūno, po pokalbio su administracijos direktoriumi lyg ir buvo gautas sutikimas, bet gerus norus sustabdė – įstatymo „raidė“. Pakalbinome seniūno pavaduotoją Astą Kesminienę, kuri pavadavo atostogaujantį seniūną,gal jie pražiūrėjo. „Tirkšlių seniūnija negavo oficialaus rašto iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato, kad V. G. neturi artimųjų ir reikalinga organizuoti jo laidotuves valstybės lėšomis. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, gavęs Mažeikių policijos komisariato raštą dėl V. G. laidojimo organizavimo valstybės lėšomis, taip pat neinformavo Tirkšlių seniūnijos dėl laidotuvių organizavimo. Galime tik pakartoti, kad Tirkšlių seniūnija iš gyventojų sužinojo apie V. G. palaikų laidojimo situaciją, operatyviai kreipėmės į Savivaldybės administraciją išspręsti susidariusią situaciją ir palaikus palaidoti šeimos kape. Seniūnijoms nėra skiriamos lėšos palaikų laidojimui, pervežimui. Bendruomenė neatsisakė laidoti minėtąjį asmenį, tačiau ir jie paprasčiausiai neturėjo jokios informacijos (jokio rašto) kada jį bus galima laidoti“,– patikino seniūno pavaduotoja.
Kadangi buvo akcentuojama, kad buvo remiamasi policijos gauta informacija, nes taip ir neaišku, kas turi pranešti tokiu atveju seniūnijai, pakalbinome Telšių AVPK Komunikacijos poskyrio vyriausiąją specialistę Gretą Frajerytę: „Ne policijos reikalas pranešti seniūnijai. Mūsų pareiga atlikti tyrimą mirties priežasčiai nustatyti ir informuoti Socialinės paramos skyrių. Jis (velionis – aut. pastaba) buvo įvardintas, kaip vienas gyvenantis ir neturintis artimųjų. Tolimesnių giminių mes nematome, todėl ir kreipiamės į savivaldybę, kad žmogus būtų palaidojamas.“
Įstatymas prieš žmogiškumą
Išsiaiškinti, kas turėjo informuoti Tirkšlių seniūniją, kad jų gyventojas V. G. neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie pasirūpintų jo palaidojimu, ir ar buvo klausta, ar laidos seniūnija, ar bendruomenė – matomai, taip ir taps misija neįmanoma.
Nesusilaikėme nepaklausę, ar iš Tirkšlių seniūnijos darbuotojų išgirdus apie jau esamą problemą Socialinės paramos skyriaus darbuotojams nekilo žmogiškas klausimas, ar nėra įsivėlusi klaida ir kaip padėti ją spręsti. Į tai gautas atsakymas: „Administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojai privalo laikytis sutarties nuostatų. Šioje situacijoje lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kas laidoja mirusį gyventoją: ar savivaldybė savo lėšomis pagal sutarties nuostatas, ar kiti asmenys, pavyzdžiui, Tirkšlių seniūnija ar bendruomenė, savo lėšomis. Tuo atveju, jeigu laidojama savivaldybės lėšomis, laidojimo vieta nustatoma pagal sutarties nuostatas – Geidžių kapinėse. Jeigu asmuo laidojamas kitų asmenų, jų lėšomis, laidojimo vieta parenkama jų nuožiūra. Teisės aktai nedraudžia bendruomenės gyventojams būti pilietiškiems ir organizuoti bei apmokėti savo bendruomenės gyventojo, kuris neturi artimųjų, laidotuves. Šioje situacijoje, kadangi V. G. laidojančių asmenų neatsirado, todėl asmuo buvo palaidotas savivaldybės lėšomis pagal sutarties nuostatas.“
Ar viskas buvo apgalvota?
„Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – administracija), įvykdžiusi viešąjį pirkimą, 2020 m. lapkričio 23 d. su paslaugos teikėju UAB „Sajus“ sudarė Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugų sutartį Nr. MS-338 (toliau – sutartis), pagal kurią laidojami Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenę ir mirę asmenys, neturintys giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirę asmenys, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, taip pat mirę nenustatytos tapatybės asmenys, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.
Pagal sutartį mirusieji laidojami Geidžių kapinėse per 2 dienas, gavus Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštišką užsakymą, atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų raštišką pranešimą.“
Skaitant šį sutarties punktą, vis dėlto kyla klausimas – kodėl Nenustatytos tapatybės ir asmenų, kurių nelaidoja artimieji, palaikų laidojimo paslaugų sutartį sutartyje nebuvo numatytos išimtys tiems, kurie, nors ir vieniši, ir neturi, kas juos laidoja, neleidžiama laidoti šeimyninėje kapavietėje. Mūsų žiniomis, kai kurie rajonai net yra numatę apmokėti transportavimą ir į kitą savivaldybę, kurioje yra velionio kapavietė. Kodėl rengiant šią sutartį nebuvo pagalvota apie išimtis. Taip ne tik išreiškiama pagarba velioniui, bet ir taupoma žemė kapinėse – nebereikia užimti naujos kapavietės. Be to, žmonės, perskaitę šį paaiškinimą, gali padaryti išvadą, kad visi vieniši, neturintys artimųjų, kurie laidos, bus laidojami kaip vieniši asmenys Geidžių kapinėse, nors ne vienas jų yra atsakingas už kapavietės priežiūrą (velionio V. G. atveju taip ir buvo), dažnas jų net paminklą yra pasistatę.
„Kaip jau buvo minėta anksčiau, visi Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenę ir mirę asmenys, neturintys giminių ir artimųjų, galinčių juos palaidoti, mirę asmenys, kuriuos atsisako palaidoti giminės ir artimieji, taip pat mirę nenustatytos tapatybės asmenys, kurių palaikai rasti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, laidojami sutartyje nustatyta tvarka“, – gavome į šį nuogąstavimą atsakymą.
Pakalbinus administracijos direktorių pateikta švelnesnė situacija: „Viskas yra pataisoma. Kadangi mūsų praktikoje taip atsitiko pirmą kartą, inicijuosim sutarties pakeitimą. Tarėmės su teisininke, kad galima įrašyti išlygą – vienišą velionį laidoti šeimos kape.“
Tik ar ne per brangi kaina – klaidas taisyti velionio sąskaita?
Tirkšliškiai sieks, kad nepagarba velioniui būtų atitaisyta, perlaidojant jį pas mamą, pasibaigus šiltajam metų sezonui. Bet ar tai įmanoma, bandėme pasiteirauti administracijos direktoriaus: „Čia ne Savivaldybė priims sprendimą, bet mes neprieštarausim. Manau, tai galima. Iniciatyvos turėtų imtis fizinis asmuo. Surinkus parašus, pateikus motyvuotą prašymą, atitinkamos institucijos turėtų atkreipti dėmesį į bendrąją žmonių nuomonę.“
Autorės nuotr.
Daugiau nuotr.:(8) Facebook
