Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Tačiau, pasak pašnekovių, toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėse.

Daugeliui žmonių klausytis laukimo melodijos telefonu tikra kankynė – pasikartojantys garsai ir banali melodija gali daryti neigiamą poveikį psichikos sveikatai, rašoma BBC.com. Vis dėlto reklamos specialistai mėgsta sakyti, kad tyla – tai praleistos progos garsas, todėl jau beveik prieš 100 metų buvo sukurta pirmoji melodija, grojanti laukiant skambučio, o šiandien jas keičia reklaminiai įrašai.

Jūriniai konteineriai - tai dažniausiai 6,1-12,2 metrų ilgio plieninės dėžės. Jos yra atsparios vandeniui, labai tvirtos ir ilgaamžės. Juose keliauja didžioji dalis pasaulio prekių, tačiau ateina laikas, kai šie konteineriai tampa nebetinkamais logistikos sektoriui. Kodėl tada jie visi nėra perdirbami į pastatus?

Visi norime būti stilingi bet kuriuo metų laiku. Drabužiai ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir padeda išreikšti individualumą. Juk ne veltui yra sakoma, kad pagal jo dėvimus drabužius galima daug ką pasakyti apie žmogų. Jeigu žmogus mėgsta ryškių spalvų, netradicinio dizaino drabužius, galima teigti, jog jis yra drąsus, mėgsta stiliaus eksperimentus, nebijo ir netgi nori išsiskirti iš pilkos minios. Tamsius ar pastelinių spalvų drabužius mėgstantys asmenys yra ramesni, mėgsta klasiką.

Kai kas netiki evoliucija, kai kas – skiepais, o kai kas – stalinistinėmis represijomis ar Holokaustu. Šis reiškinys vadinamas denializmu.

Naujausi amerikiečių mokslininkų tyrimai rodo, kad prastas miegas gali priversti žmones jaustis vienišus. Pasak specialistų, kuo mažiau pailsime, tuo mažiau norime bendrauti su kitais. Kiti tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vieniši žmonės dažnai turi miego problemų ir neaišku, kas ką lemia.

Kai žaibuoja, kaimo turizmo vadybininkas iš Klaipėdos rajono Dainius Lubauskas (42 m.) nuleidžia akis į žemę, kad to nematytų. Kartą žaibas jo vos nenutrenkė. „Gerai, kad tuomet buvau basas – tapau laidininku, ir elektra per mane nutekėjo į žemę. Jeigu būčiau buvęs su batais, kažin, ar dabar galėčiau su jumis kalbėtis“, – sakė vyras.

Žmogus gali gimti su dešiniarankio arba atsitiktiniu genu, LRT RADIJUI sako neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė. Anot jos, pirmieji visuomet bus dešiniarankiai, antrieji gali būti kairiarankiai arba dešiniarankiai. Tai priklauso nuo aplinkos.

Visi esame tai matę: nuėję į parduotuvę išsirenkame mėsos pakuotę, o joje telkšo rausvos spalvos skystis. Pirmoji reakcija – tai paskersto gyvulio kraujas! Parsinešę mėsos gabalą norite iš jo iškepti sultingą kepsnį, tačiau prapjovus iš mėsos išbėga tas pats rausvas skystis. Kai kurie žmonės šį kepsnį kepa tol, kol šis paslaptingas skystis dingsta išvis.

Mokslininkams pavyko išskirti specifinius rudųjų lapių genus, kurie sprendžia šių gyvūnų nuolankumą ar agresyvumą. Šis tyrimas potencialiai gali padėti suprasti, kaip genai lemia socialinį elgesį ne tik pas lapes, bet ir pas žmones, rašoma svetainėje „ZME Science“.

Naktį stebėdami oro uoste dirbančius sunkvežimius tikriausiai kada pagalvojote - kas nutiktų, jei pasiskolinę vieną ar du reaktyvinio kuro kanistrus susipiltumėte juos į savo automobilio baką? Ar jis tiesiog sprogtų akyse? O gal važiuotų greičiau? Ar tiesiog išvis sustotų ir negalėtų pajudėti? Ar tai būtų pavojinga?

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. mirė 40 142 žmonės – 964 asmenimis mažiau nei 2016 metais.

Pernai, kaip ir daugelį metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių.

Nė viena vieta Žemėje nėra saugi nuo Motinos gamtos poveikio. Vulkanų Lietuvos teritorijoje neturime, tačiau jie  yra svarbūs Žemės reljefo ir klimato formavimo veiksniai ir yra tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį.  Pasak Pasaulinės gamtos istorijos programos, planetoje yra daugiau kaip 1500 vulkanų, kurių išsiveržimai skirtinguose pasaulio taškuose juntami 11500 metų. Taigi nukeliavę svetur galime „susitikti“ su vulkanais, jų išsiveržimais, bet net ir būdami Lietuvoje esame paveikiami kai kurių išsiveržimų padarinių.  

„Mada keičiasi gana greitai, tačiau klasikiniai drabužiai madingi išlieka visada – į juos verta investuoti daugiau pinigų“, – portalui LRT.lt sako stilistas Joringis Šatas. Stiliaus žinovas pasakoja, kaip atskirti kokybiškus ir daugiau pinigų vertus drabužius, kokius derėtų rinktis ir kur jų ieškoti.  

Kalbų vystymąsi būtų galima be vargo palyginti su biologine evoliucija. Abiem atvejais procesai vyksta pamažu ir labai nuosekliai, taigi, kalbėti apie kokį nors ryškų lūžio tašką, nuo kurio viena kalba virsta kita, tiesiog neįmanoma.

Apie 50 proc. rusų mano, jog ateiviai egzistuoja, o daugiau kaip pusė apklaustųjų abejoja, kad amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje, rodo sekmadienį paskelbti naujos valstybinio Viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) apklausos rezultatai.

M. Zundelis – viena įspūdingiausių XX amžiaus asmenybių ir vienas žymiausių mūsų laikų dvasios vadovų. Šis katalikų kunigas buvo neprilygstamas eruditas: puikiai išmanė meną ir mokslą, ypač fiziką ir biologiją, taip pat psichoanalizę bei filosofiją, ką jau kalbėti apie teologiją, kuri iki šiol maitinasi jo duotu įkvėpimu. Ypatingas, mistinis M. Zundelio įkvėpimas ir yra svarbiausia. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Šveicarijoje, bet taip pat Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Egipte, tapo gyva legenda: kiekvienas, jį sutikęs, jausdavo besiskleidžiančią vidinę šviesą, tūkstančiai tapo vidujai laisvais.

Silpstant sąmoningumui, noras tikrinti socialinius tinklus tampa nevalingu įpročiu. Psichologai teigia, kad tiek žinojimas, tiek nežinojimas, ką viešina mūsų sekami asmenys, kelia nerimą. Taip virtualioji realybė užima vis daugiau vietos kasdieniame gyvenime. Tie, kas nenori, kad tai taptų priklausomybe, socialinius tinklus gali tiesiog užšaldyti.

Sidabrinė auksu inkrustuota pomirtinė kaukė, mumifikavimo dirbtuvės, mumijos ir sarkofagai buvo aptikti požeminių kapų komplekse Sakaroje, pranešė jungtinė vokiečių ir egiptiečių mokslininkų komanda.

Kompleksas susideda iš kelių laidojimo kambarių, kurių kai kurie į gylį nusitęsia net 30 metrų.

Konteineriniai krovininiai laivai yra didžiulės mašinos, kurios judina pasaulį. Be jų neįsivaizduojama globali ekonomika ir nemokamas daiktų pristatymas. Didieji konteineriniai laivai nuolat dirba, plaukiodami su gerokai virš korpuso iškilusiais konteinerių bokštais. Bet ar nebūna taip, kad pakilusios bangos kokį konteinerį nublokštų į jūrą?

1. Supaprastinkite sąsają

Gražus permatomas simbolis „Pradėti“ gali turėti įtakos sistemos veikimui, ypač jei turite nebrangų nešiojamą kompiuterį su biudžetinės klasės procesoriumi. Skaidrumo režimo atjungimas leis sumažinti kai kuriuos išteklius, kurie gali būti nukreipti į labiau prioritetinių užduočių atlikimą.

Skausmas – gyvybiškai svarbus išlikimui. Tačiau jo tyrimai – skausmingas klausimas.

„Mėgstame naudoti kapsaiciną, aitriųjų pipirų veikliąją medžiagą. Jis geras tuo, kad deginimas didėja palengva, kol tampa itin stipriu“, sako Irene Tracey. Ji ne sadistė, o Oksfordo universiteto klinikinių tyrimų padalinio direktorė. Kadangi skausmo tyrimai yra pagrindinė jos darbo kryptis, kartais Tracey vadina „skausmo karaliene“. Savo laboratorijoje, kurioje įrengti galingiausi pasaulyje fMRT skeneriai, ji verčia žmones kentėti vardan mokslo. Jos eksperimentuose savanoriai mušami, badomi ir deginami dešimtimis būdų, kad remiantis jų smegenų veiklos atvaizdais, būtų galima suprasti, kas yra skausmas, kodėl jį jaučiame ir kaip jį palengvinti.

Žinoma, Egiptas vis dar pilnas paslapčių – ir štai viena iš tokių yra paslaptingas juodas sarkofagas, liepos pradžioje atkastas Aleksandrijos mieste, šiaurinėje Egipto dalyje.

Kas labiausiai stebina archeologus, tai sarkofago dydis: jis yra 185 cm aukščio ir 265 cm ilgio – tai yra iki šiol didžiausias Aleksandrijoje rastas sarkofagas.

Pirmoji pirštų abėcėlė, leidusi lengviau suprasti ir sisteminti gestų kalbą, atsirado XVI a. Čia kiekvienai raidei priskirtas simbolis, rodomas vienos rankos pirštais (tik anglų kalboje tam reikėjo pasitelkti abi rankas).

Mimika pagrįsto bendravimo pradininkas – abatas Charles-Michelis de l`Epee. Jis Paryžiuje atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems ir taikė gestų kalbos metodą. Čia kurtieji galėjo bendrauti pasakydami apie 130 žodžių per minutę.

Anksčiau „balsai galvoje“ būdavo kelialapis į psichiatrinę ligoninę. Dabar mokslininkai į juos žvelgia naujai

Serijinis žudikas Davidas Berkowitzas, žinomas, kaip „Semo sūnus“, tvirtino, kad užpuolimus vykdė, nes jam taip daryti liepdavo kaimynų šuo, į kurį įsikėlė demonas. Biblijos herojai nuolat kalbėdavo su dievu, apsireikšdavusiu kuo įvairiausiais pavidalais. Žana d'Ark Prancūziją išvaduoti nuo anglų įkvėpė trijų šventųjų balsai. Tačiau jeigu Viduramžiais iš niekur sklindantys ir angelų atėjimą pranašaujantys balsai būdavo priimamai kaip visai tikėtini dieviškosios valios apsireiškimai, tai dabar jie mažų mažiausiai kelia abejones.

Dažniausiai žmonės saulės akinius užsideda tik dieną, bet iš tikrųjų tada saulės spinduliai akis veikia silpniausiai, portalui LRT.lt sako kosmetikė ir veido mankštos trenerė Viktorija Baltramiejūnienė. Jos teigimu, kad apsaugotume akis, akinius turėtume užsidėti net vakare.

Ar jums būna taip, kad jau snūduriuojate savo lovoje, tačiau staiga nupurto visą kūną? Jausmas toks, lyg būtumėte iškritę iš lovos, tačiau iš tikrųjų staiga susitraukia didieji kūno raumenys, jūs prasibudinate ir negalite suvokti, kodėl taip nutiko. Nors tikslios šio reiškinio priežasties nežino niekas, mokslininkai turi įdomią versiją.

Garsiausia pastaba, išsakyta sero Izaoko Niutono (1642–1727), skambėjo taip: „Jeigu aš mačiau šiek tiek toliau, tai todėl, kad stovėjau ant milžinų pečių.“ Įprasta manyti, kad jis turėjo omenyje savo mokslinius pasiekimus, kuriuos lėmė pirmtakų atradimai. Tame pačiame laiške jis užsimena apie prancūzų filosofą ir matematiką Renė Dekartą (1596–1650), todėl tikėtina, kad šis buvo vienas iš Niutono minimų milžinų. Tačiau nedaugelis žino, kad Niutono aforizmas priklauso XII a. teologui Bernardui iš Šartro, mirusiam apie 1130. Taip pat nedaugelis žino, kad Niutono mokslo šaknys siekia viduramžius. Iš tiesų labai daug mokslinių ir technologinių pasiekimų, kuriuos laikome savaime suprantamais, gimė viduramžiais. 

Šiuo metu moterys kvepalais vis dar domisi labiau nei vyrai, todėl dažnai jos perka kvepalus tiek sau, tiek savo vyrams. Gali būti, kad vyrų nepakankamą susidomėjimą kvepalų pasirinkimu lemia tai, jog jie nesupranta, kodėl kvepalų pasirinkimas yra toks svarbus, arba nenori skirti laiko tinkamų kvapų paieškai, ypač dabar, kai skirtumai tarp tradicinių vyriškų ir moteriškų kvapų sparčiai nyksta.

Birželio 3 dieną minėjome Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį, o birželio 30–liepos 6 dienomis Vilniuje vyksta jubiliejinė, dvidešimtoji Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos…“.